Kokios ankstesnių amžių vertybės aktualios ir XXI amžiuje ?

Visais laikais vertybės buvo dėliojamos iš lentynos į lentyną, nuo mažiau svarbesnių prie labiau svarbesnių. Jos buvo mėtomos, išmetamos, sumenkinamos, o vėliau vėl iškeliamos į viršūnę. Tačiau ar išliko tam tikra jų dalis nepajudinta iš vietos nuo senų laikų iki dabar? Būtent šią temą norėčiau aptarti šiandieną.

Pirmas autorius, kurio kūryboje galima įžvelgti moralines vertybes yra Jonas Biliūnas. Švietėjiškojo racionalizmo epochos lietuvių rašytojas, ištobulinęs apsakymą, suteikęs jam europietišką formą gimė 1879 metais , Niūronyse, Utenos apskrityje. Autorius yra vienas įspūdingiausių rašytojų, paveikęs ištisų kartų mąstymą, deklaruojantis moralines vertybes. Kūrinyje „Brisiaus galas“ Jonas Biliūnas perteikia žmogaus gyvybės vertinimą ir mėtymasi tarp užuojautos, gailėstingumo ir kančios suvokimo. Kūrinyje dalyvauja tik du personažai - kaimietis ir šuo Brisius. Gyvūnas yra apibūdinamas kaip senas, vos begalįs atmerkti varganas akis šuo, kuris vis dar klajoja mintyse po jaunystės prisiminimus ir sapnuose jam karts nuo karto jie vis šmesteli. Brisiaus šeimininkas suvokia tai, kad jo augintinis greitai mirs nusprendžia jį išvaduoti iš kančios nasrų ir nušauna. Šeimininko sielvartą galima suprasti iš jo elgesio, jog jis negalėdamas ištverti sielvarto, pabėga nežiūrėdamas į meilės kupinas šuns akis. Būtent tokią elgseną su mylimais augintiniais galime sutikti ir šiais laikais. Gyvūnų globėjai visuomet stengiasi iš paskutiniųjų gelbėti gyvybes įvariausiais medikamentais, lašelinėmis ar operacijomis ir labai retas šeimininkas neturi sąžinės ir žiūri savo gyvūnui į nuo nepagydomos ligos, mirtinos traumos ar senatvės gęstančias akis. Eutanazija yra visuomet labai sunkus sprendimas, tačiau mano nuomone, yra geriau užmigdyti gyvūną. Nes tai nėra gyvenimas. Tai yra egzistavimas, kai gyva būtybė negali džiaugtis ir pilnavertiškai gyventi.