Skausmingas savęs ieškojimas – amžinoji žmogiškosios būties problema

Skausmingas savęs ieškojimas – amžinoji žmogiškosios būties problema

Lietuvos prozininkas Ričardas Gavelis sakė: „Žmogui neturi rimtai rūpėti kasdienės duonos pelnymas, antraip jis ieškos vien tos duonos, o ne savo pasiklydusios sielos“. Šie žodžiai atkreipia mūsų dėmesį į bendrą žmogiškumo tikslą- atrasti save. Savianalizė ir nuolatinis ieškojimas atsakymų į sau keliamus klausimus yra mūsų dvasinės brandos kelionė. Šios kelionės metu patiriamos kliūtys sustiprina mus morališkai, o vidinis maištas suteikia jėgų pasiekti pilnatvę.

Visu pirma, žmogus ieškodamas savo pašaukimo neišvengiamai susiduria su išbandymais, dvejonėmis ir nuopoliais. Nei vienas žmogus gimęs nežino, kokią gyvenimo kryptį pasirinks, kokias vertybes išsiugdys, todėl neretai klysta. Būtent dėl šios priežasties reikia nepasiduoti ir bandymais, dvejonėmis ieškoti savo vietos visuomenėje ir asmeniniame gyvenime. Apie tikėjimo ir kasdienės rutinos svarstymus, kūrybinius bandymus bei paprasto žmogaus išgyvenimus literatūroje atskleidžia ir inteklualinio- psichologinio romano „Altorių šešėly“ kūrėjas, dramaturgas Vincas Mykolaitis- Putinas. Romane atskleidžia Liudo Vasario asmenybės paieškos kelią. Romane sprendžiamas konfliktas, kaip suderinti Liudo Vasario pasirinktą kunigo vaidmenį su kūrybinių pašaukimu. Vasaris jaučia, jog jo vidinis pasaulis nesutampa su išoriniu, tyliai maištauja, analizuoja savo ir kitų poelgius. Prie Vasario gyvenimo kelio paieškų itin prisidėjo moterys, nors jos Liudo gyvenime tik epizodai. Pirmoji moteris- Liucė. Ji buvo jo pirmoji meilė, pirmoji, sukėlusi sieloje maištą prieš dvasininko gyvenimo taisykles, pirmoji jo poezijos kritikė. Liucės pasitraukimas iš gyvenimo buvo bene pati svarbiausia priežastis Liudo apsisprendimui. Antroji- Baronienė Rainakienė. Ji mokė Vasarį, kad nevengtų žmogiškųjų jausmų, nes poetas pirmiausia turi būti žmogus. Jos paskatintas, Vasaris nusprendžia nors poezijoje būti individualia asmenybe, niekeno neribojama ir nevaržoma. Trečioji-modernioji Auksė. Liudas tuo metu kai susipažino su Aukse buvo jau supasaulėjęs kunigas, pripažintas literatas, tačiau būtent šis gyvenimo periodas jam buvo pats sunkiausias. Bažnytinė vyresnybė jį nuolat ragino grįžti į kunigo kelią, tėvai sūnų irgi norėjo matyti "kunigėliu", o jo siela veržėsi iš tų gniaužtų.