Patyrinėkite gatvės meną savo aplinkoje ir argumentuotai aptarkite, į kokius pozityvius reiškinius jis kviečia atkreipti dėmesį

Išgirdus frazę „Gatvės menas“ pirmiausia pagalvojama apie grafičius. Dar visai nesenai grafičiai visuomenės buvo nemėgstami tai vadinama netgi vandalizmu. Gatvės menas dažniausiai išreiškiamas kaip tam tikras protestas prieš sistemą ir panašius dalykus. O šiandien galime pastebėti kaip organizuojamas gatvės meno festivaliai, kuriuose menininkai darbuojasi legaliai ir jų darbai yra visų laukiami ir teigiamai aptarinėjami. Atsiranda ir tokių piešinių, kurie siekia perduoti žmonėms tam tikrą pozityvią žinutę, ar skatina susimastyti apie pozityvius reiškinius, žmogiškas vertybes. Todėl galima pastebėti, kad meno festivaliai tik padidina gatvės meno pozityvumą. Šiandien savo kalboje pristatysiu Vilniaus ir Kauno miestų gatvės meną, išskirsiu, kas juose norima pasakyti, kokios vertybės yra puoselėjamos. Gatvės menas šiandien vadinamas pirmuoju išties globaliu kultūriniu reiškiniu, kuris perima ir keičia vietines normas ir tradicijas. Gatvės menas – ryškiausias XX a. reiškinys, skirtingų žanrų taikomasis menas. Jo drobė – visas pasaulis, tūkstančius kilometrų užimanti miestų erdvė: pastatai, reklaminiai skydai, tvoros, durys, asfaltas ir pan. Tai ir socialinis reiškinys, atspindintis visuomenės sąmonę. Jis reaguoja į viską: socialines, politines problemas, aktualius šalies ir pasaulio įvykius. Festivalio „Vilnius Street Art“ kuratorė Gabija Grušaitė teigia, kad šiuo metu gatvės meno renginius organizuoja kiekvienas didesnis miestas, tačiau jie labai skiriasi. Paprasčiausias būdas surengti festivalį yra pasirinkti matomiausias sienas ir sukviesti kuo garsesnius menininkus joms išpiešti. Taip mieste paliekamas ryškus pėdsakas, tačiau tokie festivaliai nėra patys įdomiausi. „Vilnius Street Art“ iš kitų festivalių išsiskiria dideliu dėmesiu architektūrai, miesto planavimui, svarstymams apie gatvės meno legalumą ir nelegalumą. Architektų dueto Upperstudio sukurta „Auksinė kolona“ Vilniaus rotušei buvo tiek gražus nusilenkimas klasikinei architektūrai, tiek subtilus kvietimas pagalvoti, ką ir kodėl keliame ant pjedestalo. Didelio dėmesio sulaukė gatvės meno šedevras, kuriame vaizduojamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir respublikonų kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo bučinys. Iš esmės tai plagiatas, nes primena garsų grafitį ant Berlyno sienos – sovietų generalinio sekretoriaus Leonido Brėžnevo ir Rytų Vokietijos politiko Ericho Honeckerio bučinį. Šis grafitis atsirado 1979 m. iš pirmo žvilgsnio autorius neigiamos prasmės neperteikė – neva V. Putinas ir D. Trumpas moka susitarti, tai simbolis.