Kuo stiprus ir gražus J. Apučio žmogus?

Juozas Aputis – žymiausias Lietuvos XX a. antrosios pusės moderniosios psichologinės novelės ir apysakos kūrėjas. Rašytojo novelėse gilinamasi į žmogaus psichologiją ir pasaulėvoką, vaizduojami žmonių tarpusavio santykiai, ryšys su aplinka ir įvairios žmogiškos patirtys. Dažnai vaizduojamas vidinis žmogaus grožis, paliečiama žmogiškumo ir žmogiškos stiprybės tema. Galima pastebėti, kad novelėse žmogų žmogišku daro empatija, pagalba kitiems, o stiprybės suteikia artimi ryšiai ir pasiryžimas padėti.

Apučio novelėje Vakarėjant gražios dobilienos žmogaus grožis atsiskleidžia, parodant jauno berniuko vidinę stiprybę, sugebėjimą kovoti dėl savo mylimo tėvo. Pagrindinis veikėjas – dar jaunas berniukas sugeba elgtis kaip suaugęs ir būti stipriu reikiamu momentu. Vaiko tėvas sunkiai serga, todėl sūnus rūpinasi tėvo nuvežimu į gydymo įstaigą, stengiasi gauti reikiamus dokumentus ir vaistus. Jau iš pat pradžių sūnus parodo atkaklų charakterį, nepasiduoda, kai supranta, kad kaimo felčerio dokumentas netinka. Jis atsargiai vežasi tėvą pas miesto gydytojus, o sužinojęs, kad tuoj registracija bus baigta, nepasiduoda ir tvirtu balsu išsireikalauja, kad jį užleistų: Nesigrūsčiau, jei taip nereikėtų. Tėvui būtiniausia prieiti prie daktaro, patikėkit. Be reikalo nesigrūsčiau. Gal dėl to, kad jis tuos žodžius pasakė labai ramiai, kaip koks suaugėlis, žmonės nebešaukė, praleido jį, ir sesutė užregistravo tėvą. Nors būdamas mažas ir prastai apsirengęs, vidine savo stiprybe sūnus daro įtaką žmonėms. Vaiko dėka tėvas gauna vaistų ir tą pačią dieną gauna reikiamus dokumentus pas tingų biurokratą, kuris tuo metu jau turėjo baigti darbą: Rytoj nenoriu, dabar!.. – piktai atsakė vaikas ir praėjo pro šalį, nebeklausydamas, kokius griausmus ant jo verčia tas vyriūkštis. – Ko reikėjo? – tingiai paklausė žmogus, artindamasis nuo lango ir liepdamas uždaryti juoda oda apmuštas duris. Čia jauno žmogaus grožis atsiskleidžia kaip sugebėjimas kryptingai siekti savo tikslo ir pagelbėti, pakovoti už savo artimą. Tokia vidinė stiprybė padaro berniuko ir jo tėvo gyvenimą gražesniu, gavęs vaistų pabaigoje tėvas pasijunta geriau.