Gyvūnai – eukariotų ir bakterijų hibridai?

Mikropasaulis - plika akimi nematomas, tačiau pribloškiančiai kupinas įvairovės bei vienas reikšmingiausių veiksnių gyvūnijos raidoje. Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau mokslinių straipsnių, pateikiančių įdomių įžvalgų, tyrimų rezultatų, susijusių su gyvūnų ir bakterijų simbiotiniais ryšiais, jų bendromis ekosistemomis ir etc. Sukauptos žinios iš įvairių mokslo sričių leidžia ne tik išrasti, bet ir prarasti t.y kone fundamentaliai pakeisti ligi šiolei galiojusias „teisingas“ mokslo koncepcijas. Išsiaiškinti filogenetiniai ryšiai tarp įvairių organizmų padėjo geriau suprasti juos visus jungiančią bendrą evoliucinę istoriją. Dar pieš gyvūnų atsiradimą egzistavo santykiai (nuo plėšrių iki obligatinės ir abiems pusėms naudingos simbiozės) tarp protistų ir bakterijų. Analizuodami šias sąveikas galime geriau suprasti, kaip išsivystė morfologiškai sudėtingi daugialąsčiai organizmai. Naudojant įvairius molekulinius ir ląstelinius tyrimus, susijusius su daugialąsčių atsiradimu, buvo nustatyta, kad protistų vaidmuo šiame procese buvo itin reikšmingas: iki šiol išlikę vienaląsčiai eukariotai Choanoflagellates bei gyvūnai turi tarpusavy homologinių signalinių kelių bei sukibimui reikalingų baltymų, kurie bakterijų pasauly taip pat sutinkami. Choanoflagelatai S. rosetta gali formuoti kolonijas, kurias reguliuoja bakterijų sintetinami cheminiai signalai [1]. Tarp kolonijoje esančių ląstelių gali formuotis viduląsteliniai “tiltai”, kuriais tarp ląstelių vyksta mažų molekulių mainai. Taip pat išsiaiškinta, kad šių protistų ląstelės gali diferencijuoti. Pastarosios ypatybės atskleidžia daugialąsčių organizmų evoliucinį vystymosi kelią: nuo protistų, tarpininkaujant bakterijoms, iki sudėtingų organizmų – gyvūnų.