Meilė kelia, meilė gramzdina

Žmogus buvo sukurtas ne tik kvėpuoti, valgyti ar dirbti, jis buvo sukurtas jausti, o vienas iš tyriausių ir gražiausių jausmų – meilė. Anot graikų mitologijos, mes, žmonės, buvome su keturiomis rankomis, kojomis, viena galva iš dviejų veidų, tačiau Dzeusas juos atskyrė, taip pasmerkdamas visą gyvenimą ieškoti savo antros pusės. Taigi mūsų gyvenimas - meilės paieška. Ją suradus mes jaučiamės lyg pakylėti, tačiau neturėtumėme pamiršti, jog meilė gali mus įskaudinti, gramzdinti.

Meilė- tai tas jausmas, kuris verčia mus jaustis lyg ant sparnų. Dėka šio potyrio, žmonės jaučiasi lyg apsvaiginti. Puikus pavyzdys, tai M. Katiliškio romano „Miškais ateina ruduo“ veikėjų netikėtai išsiplieskusi meilė tarp Tiliaus ir Agnės. „Sutikusi Tilių, mergaitė patiria patį svaigiausią savo gyvenime laiką – ji pirmąkart myli“ – pirmoji meilė apibūdinama kaip svaigulys, kuris apsuka mums galvas ir nudažo viską rožine spalva. Tai priverčia jausti besąlygišką laimę. Anot K. Tilje: „ Būti mylimam - tai daugiau negu būti turtingam, nes būti mylimam - tai būti laimingam“. Meilės jausmas taip pat daro mus kilnesniais, puikus pavyzdys, tai J. Biliūno žmona Julija Janulaitytė, kuri jam sunkiai sergant jo nepaliko ir už jį rašė, kai jis to nebepajėgė daryti pats. Taigi, meilė – tai sparnai, kurie mus kelia bei leidžia pajusti tyriausius jausmus, tačiau nepamirškime to, jog ji ne visada būna tokia tyra ir nekalta.