Kaip lietuvių literatūroje atskleidžiama menininko, gyvenusio totalitarinėje sistemoje, padėtis?

1919-1990 m. - tarpukario laikotarpis, kurio metu daugelyje Europos šalių susiformavo totalitarinis valdymas. Tuo metu daugeliui valstybių vadovavo diktatoriai, kurie suvaržė visas žmonių teises ir laisves. Menininkai nebuvo išimtis, priešingai, jie buvo dar labiau persekiojami, jų darbai cenzūruoti. Žinoma, kad XX a. rėžimai vienaip ar kitaip pakeitė žmonių likimus, todėl tapo ir dažna lietuvių literatūros tema. Vieni žymiausių XXa. pradžios ir vidurio lietuvių prozininkų ir dramaturgų parašę garsius to meto intelektualinius psichologinius romanus, tai Balys Sruoga ir Jurgis Kunčinas. Abu autoriai savo kūriniuose vaizdavo menininką, gyvenantį totalitarinėje sistemoje ir bandantį prisitaikyti prie nežmogiškos aplinkos, norintį išsaugoti kūrybinį kelią, nepaklystantį kryžkelėse, įveikiantį sunkumus ir asmeninę lemtį.