Saviraiškos laisvė ir religiniai įsitikinimai: Charlie Hebdo atvejis

Dar visai neseniai įvykiai Prancūzijoje nugriaudėjo po visą Europą ir netgi už jos ribų. 2015 metų sausio 7 dieną įvykęs kraupus įvykis, per kurį du islamo teroristai įsiveržė į Paryžiaus satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo“ centrinę būstinę ir nušovė 12 jame dirbusių žmonių karikatūristų bei sužalojo dar 11 žmonių, leido suabejoti saviraiškos laisve. Šis atvejis yra ne pirmas šios redakcijos istorijoje, taip pat ir kitose institucijose ir šalyse, kuriose leidžiama laisvai reikšti savo mintis, vyrauja žodžio laisvė. Islamiškasis pasaulis jautriai reaguoja į kiekvieną pasisakymą apie jų religiją, dievą, ir imasi tam tikrų veiksmų, kurie krikščioniškąjam pasauliui yra nepriimtini, tai – teroro aktai, kuriuose provokuojama visuomenė ir žūsta nekalti žmonės. Tačiau ar religiniai įsitikinimai iš tiesų turi paveikti saviraiškos laisvę? Ne paslaptis, kad Prancūzija nuo seno susiduria su islamistų problema, jų integracija į visuomenę ir tapimą bendruomenės nariais. Prancūzų antropologė Dosnia Bouzar įsitikinusi, kad teroro išpuolis Paryžiuje buvo ne tiek prieš laisvę, kiek prieš nelygybę. Anot antropologės, Prancūzijoje aiškiai išreikšta lygybės idėja, einanti greta laisvės ir brolybės – ta nedaloma Prancūzijos demokratijos trejybė – nesukūrė lygių galimybių visiems piliečiams. Tai yra viena iš priežaščių, kodėl šioje šalyje taip dažnai atsitinka kruvini išpuoliai, ypač dėl nevienodų teisių, diskriminacijos, rasizmo, saviraiškos. Islamo bendruomenės nariai, gyvenantys Prancūzijoje, susiduria su nemenkomis kliūtimis, siekiant būti pripažintais visaverčiais piliečiais, kurių religiniai įsitikinimai yra paistomi ir gerbtini.