Šarlis de Monteskjė, prancūzų filosofas ir politikas, yra sakęs, kad nedera išplėtoti temos taip, kad nieko neliktų skaitytojui, nes svarbu skaitytoją priversti ne skaityti, o mąstyti. Ką jūs manote apie skaitytojo kaip bendraautoriaus vaidmenį? Aptarkite knygą, kuri jus labiausiai įtraukė į tokį kūrybinį bendradarbiavimą

Kiekvienas žmogus literatūrinius kūrinius supranta vis kitaip. Galbūt tai priklauso nuo rašytojo, kuris savo kūryboje visada palieka tam tikrą plotmę apmąstymams. Daugelis kūrėjų sąmoningai verčia skaitytoją ne tik skaityti, bet ir mąstyti. Prancūzų filosofas Šarlis de Monteskjė tokį kūrėjo poelgį laikė labai svarbiu ir netgi būtinu. Galima teigti, jog tik tokį kūrinį, kuriame egzistuoja gilus santykis tarp skaitytojo ir rašytojo, galime laikyti šedevru. Tokie kūriniai, kurie skatina skaitytoją ieškoti atsakymų į tam tikrus klausimus, kurie skatina kontempliuoti ir ieškoti gyvenimo prasmės arba tie, kurie priverčia žengti pirmyn ir nepasiduoti – tokie kūriniai nesensta ir ilgainiui pradedami vadinti klasikiniais. Taigi kyla klausimas, koks vis dėlto tas skaitytojo ir autoriaus santykis ir kokią įtaką jis daro skaitytojo asmenybei?