Asmenybės psichologinės koncepcijos

Žmogaus prigimties paslaptis yra viena sudėtingiausių tyrinėjamų problemų. Šiuo klausimu sukurta daug įvairių teorijų, požiūrių, tačiau aiškaus ir vienareikšmiško atsakymo iki šiol nėra atrasta. Žmonės yra labai skirtingi(iš 6 milijardų, gyvenančių mūsų planetoje, neįmanoma rasti dviejų vienodų individų), todėl sudėtinga rasti visiems tinkančią, bendrą teoriją. Štai pavyzdžiui, sudėtinga atrasti bendrų bruožų tarp žudiko, recidyvisto, mokslininko, narkomano, korumpuoto politiko, vienuolio, aukšto rango karininko. Asmenybės psichologija Šių laikų asmenybės psichologijos pagrindinis uždavinys yra paaiškinti žmonių elgesį, asmenybės psichologija domisi skirtumais, t.y., kodėl vienas žmogus skiriasi nuo kito, kas gali turėti įtakos tokių skirtumų formavimuisi. Asmenybės samprata Asmenybės sudėtingumą ir jos tyrinėjimo sunkumus patvirtina ir tas faktas, kad nėra vieno visiems priimtino jos apibrėžimo, jų galima suskaičiuoti beveik 80 ir tarp jų nėra nė vieno, kurį būtų galima atmesti kaip netinkamą. Vieni autoriai akcentuoja asmenybės santykį su aplinka, kiti – psichinių procesų visumą, dar kiti – asmenybės bruožų unikalumą. Taip pat norint geriau suvokti, kas yra asmenybė, labai svarbu išsiaiškinti, kas yra žmogus, individas, individualybė, asmuo. Remiantis J. Lape ir G. Naviku, žmogus – tai gyvybės evoliucijoje labiausiai išsivysčiusi protingos prigimties biologinė būtybė. Jį galima aptarti: • Kilmės atžvilgiu – jo atsiradimą, raidą; • Kaip biologinį organizmą – jo anatominius ir fiziologinius ypatumus; • Socialiniu atžvilgiu – kaip visuomeninę, istorinę, kultūrinę ir moralinę būtybę.• Atskiram žmogui žymėti vartojama individo sąvoka. Individas – tai atskira būtybė, atskirta nuo kitų tos rūšies, klasės ar giminės objektų laiko ir erdvės atžvilgiu, išsiskirianti kokybinėmis struktūros ir elgesio ypatybėmis. Asmuo – tai protingos prigimties individuali būtybė, ši sąvoka vartojama tik kalbant apie žmogų, nes tik jis turi protingą prigimtį.