Žmogus linkęs bendrauti su panašiais į jį

Žmogus linkęs bendrauti su panašiais į jį, nes tada jis jaučiasi labiau žmogumi, t.y. jaučiasi vystantis savo natūralius pradus. Tačiau žmogui taip pat būdingas didžiulis poreikis atsiskirti vienumon (izoliuotis) ...(Imanuelis Kantas) Vienas iš ryškiausių žmonijos bruožų – telkimasis į didesnes ar mažesnes bendruomenes, kurias gali vienyti bendras požiūris, bendri tikslai arba tiesiog ta pati gyvenamoji aplinka. Gamta žmogaus neapdovanojo ypatinga jėga, tačiau davė jam protą ir sugebėjimą bendradarbiauti. Tik dėl šio sugebėjimo žmonių bendruomenės galėjo išlikti esant net ir pačioms nepalankiausioms sąlygoms. Todėl bent minimalus bendravimas žmogui yra būtinas. Pagal savo poreikius mes renkamės su kuo bendrauti ir dažniausiai tie pasirinkti žmonės yra labai panašūs į mus arba turi panašius tikslus. Klestinčioje visuomenėje yra svarbu, kad jos nariai ne tik gerai bendradarbiautų tarpusavyje, bet kad ir atskiri nariai galėtų save realizuoti kaip asmenybes. Net ir būdamas visuomeniškas, žmogus jaučia poreikį išreikšti savo individualumą, nes kiekvienas žmogus yra unikalus. Tik visa tai suderinus žmogus gali tapti visaverte asmenybe. Taigi, kuriais atvejais bičiulystė yra gerai, o kada geriau pasitraukti vienumon ir kuo tai gali pagelbėti savo asmenybės ugdyme?