Globali masinė kultūra — iššūkis nacionalinėms vertybėms?

Globalizacijos procesas griaudamas sienas tarp valstybių suteikė palankias galimybes masinės kultūros įsigalėjimui. Yra manoma, jog masinė kultūra pasiekė pasaulinį lygmenį pradėjus plačiai sklisti masinės informacijos priemonėms, tokioms kaip spauda, televizija, radijas bei internetas, taip pat nemažą indelį į tai įdėjo ir naujų technologijų atsiradimas. Visos šios priemonės buvo puiki terpė plėtotis masinei kultūrai. O jų dėka svarbiausia tapo gamyba ir vartojimas, todėl nenuostabu, kad šiuolaikinė visuomenė yra vadinama vartotojiška, pasaulis tapo rinkos erdve, kurioje viskas tapo daroma dėl pinigų. Žiniasklaidai paskatinus atsirado nauji poreikiai ir siekis juos patenkinti, todėl suaktyvėjo masinė gamyba bei vartojimas. Visa tai, kas buvo labiausiai paplitę Vakaruose, Vakarų Europoje pradėjo plisti visame pasaulyje. Neišimtis ir Lietuva. Per pastaruosius kelioliką metų Lietuvos visuomenė patyrė esminių pokyčių, kurie šiandien yra ypač ryškūs. Pasak Almanto Samalavičiaus, tuos pokyčius išreiškia gerokai pakitęs socialinių terminų žodynas, kuriame vis dažniau galima aptikti tokias sąvokas kaip „rinkos visuomenė“, „vartotojų kultūra“ ir „masinė kultūra“, kurios anksčiau ženklindavo tolimo ir svetimo Vakarų pasaulio realijas. Tokiu būdu globalizacija paliečia mums artimą pasaulį, iškeldama klausimą ar masinė kultūra yra iššūkis mūsų nacionalinėms vertybėms?