Nijolė Miliauskaitė

Namų ilgesys:
namai, kuriuose niekados/ negyvensiu, dar/ kartą atsisuku, paskutinį („namai, kuriuose niekados...”);
ištiesk ranką, išsivesk į šviesų kraštovaizdį/ kur atrastume tėviškę vienintelę amžiną („patiklus veidas...”);
kvepia alksniai, karklai, šaltas/ vanduo, mano tėvo/ gimtieji namai („namai, kuriuose niekada...”).

Vienatvė:
basoms mano pėdoms/ per pustuščius kambarius („namai, kuriuose niekados...”);
vėl esu tas mikčiojantis vaikas/ tamsiam kambary, apsupta/ nesuprantamos baimės („vėl esu...”).