Maliarija (Malaria)

• Maliarija yra plačiai paplitusi Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos valstybėse.​
•  Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra daugiau kaip 100 šalių, kuriose galima užsikrėsti maliarija. Kasmet užregistruojama 300 – 500 mln. klinikinių maliarijos atvejų. Per metus visame pasaulyje nuo šios ligos miršta 1,5 – 2,7 mln. žmonių, iš jų 1 mln. – vaikų iki 5 metų amžiaus. Kiekvienais metais ja suserga daugiau kaip 10 tūkst. turistų, iš kurių apie 1 proc. miršta nuo tropinės maliarijos.​
• Lietuvoje kasmet keli žmonės suserga įvežtine maliarija.

Dažniausiai žmogus užsikrečia maliarija įkandus infekuotiems uodams. Jie geldami perduoda sukėlėjus kartu su seilėmis. Uodai puola saulei nusileidus (didžiausias aktyvumas 23 – 6 val.). Be to, maliarija gali būti perduodama perpilant kraują, persodinant organus, per užterštas krauju adatas ar švirkštus. 

• Inkubacinis ligos periodas trunka 8-25 dienas, atsižvelgiant į maliarijos rūšį, o „trečiadienės“ maliarijos atveju gali užtrukti net iki 8-14 mėnesių. ​
• Liga prasideda staiga – drugio priepuoliu. Ligonį krečia šaltis, jis dreba, kalena dantimis, atšąla galūnės. Po kelių valandų temperatūra padidėja iki 40ºC, skauda galvą, strėnas. Vėliau ligonis sušyla, jį išpila prakaitas, temperatūra sumažėja, ligoniui būna silpna, jis mieguistas. Intervalai tarp drugio priepuolių priklauso nuo parazito biologinio ciklo. Po kiekvieno priepuolio ligonis vis labiau išblykšta, didėja mažakraujystė, sumažėja kraujospūdis. Labai padidėja kepenys, blužnis. ​
• Negydant priepuoliai kartojasi 10-14 kartų ir vėliau savaime išnyksta, bet išlikę plazmodijai po kelių mėnesių sukelia ligos atkryčius. Po maliarijos gali išlikti mažakraujystė, išsekimas, blužnies padidėjimas, nervų skausmai, kepenys gali peraugti jungiamuoju audiniu ir išsivystyti jų cirozė.