Steponas Kolupaila

Gimė Latvijoje tėvo lietuvio ir motinos lenkės šeimoje. Kalbėjo lenkiškai. Šeima persikėlė gyventi prie Maskvos, kur buvo geresnės sąlygos trims vaikams siekti aukštojo mokslo.

Lietuvos upių hidrologijos pradininkas, profesorius (1940), technikos mokslų daktaras (1941), akademikas (1941). Baigė Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) gimnaziją (1911), Maskvos matavimų institutą, jame dėstė (nuo 1917). Studijas tęsė Maskvos žemės ūkio akademijoje (1918). Atvyko į Lietuvą (1921), dirbo Lietuvos (nuo 1933 – Vytauto Didžiojo) universitete (nuo 1922) ir Dotnuvos žemės ūkio ir miškų ūkio technikume (1922–1926). Įsteigė Plentų ir vandens kelių valdybos Hidrometrinį biurą (1923) ir jam vadovavo (1923–1930). Buvo Lietuvos geografų draugijos vicepirmininkas ir Fotomėgėjų draugijos pirmininkas. Artėjant Sovietų Sąjungos Raudonajai armijai ir su ja grįžtant okupacijai, pasitraukė į Vokietiją (1944). Gyveno lietuvių tremtinių Kempteno stovykloje, ten įsteigė Aukštuosius technikos kursus, jiems vadovavo ir dėstė. Persikėlė į Prancūzija, ten dėstė Notre Damo universitete (1948–1963), vėliau – į JAV. Iki 1944 paskelbė 96 veikalus ir straipsnius iš hidrologijos, daugiausia apie Lietuvos upes. Upių debitams1 skaičiuoti pasiūlė naują metodą, kuris buvo plačiai taikomas.