9 Saulės sistemos, kilmė ir Saulė

Proplanetinio ūko evoliucija – elementų diferenciacija. Planetų pasidalinimu į dvi sekas, dydžių, tankių ir elementinės sudėties pasiskirstymas aiškinamas debesinio toro skaidrumo ir atstumo kitimu, dėl ko temperatūra kito nuo 500C iki -200C. Aukštoje temperatūroje kondensavosi metalai, silikatai, o vanduo, amoniakas, metanas, etilenas perėjo į dujinę fazę, kuri buvo Saulės vėjo išpūsta į periferiją, kur temperatūra buvo pakankamai žema jų kondensacijai. Kita ištrauka:Saulė – vidinė struktūra – vainikas. Sudėtinės dalys: Vainikas – Temperatūra ~ 1mln K, tankis -1x10-12kg/m3. Vainikas - viršutinis Saulės atmosferos sluoksnis, kurio išorinės ribos neįmanoma aiškiai pamatyti. Dėl mažo tankio ir didelės temperatūros,vainikas dalelių požiūriu yra tiesiog elektronų, protonų ir helio branduolių plazma. Egzistuoja vainiko sutankėjimai, kurie paprastai būna virš žemiau esančių dėmių. Tokie sutankėjimai nusidriekia į išorę ir sudaro vainiko kyšulius. Vainiko kyšuliai, analogiški protuberantams, vadinami spinduliais. Jie iškyla į erdvę (skaičiuojant nuo Saulės skritulio krašto) atstumu, 5-6 kartus didesniu negu Saulės skersmuo.Vainiko temperatūra siekia iki 1 mln, todėl jį sudarančios dalelės įgyja greitį, kurio pakanka ištrūkti iš Saulės traukos jėgų.Dujos, kurios tokiu būdu išsiveržia iš Saulės traukos lauko, vadinamos Saulės vėju.Arti Žemės Saulės vėjo greitis siekia apie 400 km/s, 2 mln K, tankis - 1x10-23 kg/m3, t.y. 5 dalelės viename kubiniame centimetre.