Paleontologijos paruoštukė

Ištraukos:

Kokie yra pagrindiniai cheminių elementų šaltiniai visatoje?

a) Kosmologinis Dydysis Sprogimas (H, He, Li); b) žvaigždės (C, O, Ne, Mg, Si, S, Ar, Ca); c) supernovos (visi sunkesni už Fe elementai susidaro neutronų pagavimo procese).

Kokiu būdu mes galime nustatyti medžiagos, iš kurios susidarė Saulės sistema, prigimtį (kokie yra informacijos šaltiniai)?

Pagal kosminių dulkių cheminę ir izotopinę sudėtį ir atsižvelgdami į cheminių elementų Saulės sistemoje pasiskirstymą.

Kuo ypatingas Ediakaras? Koks įvykis nužymėjo jo pradžią (ir tuo pačiu kriogenio pabaigą)?

Ediakaras (prieš 635 – 542 mln.m.) – daugialąsčių heterotrofų atsiradimo laikotarpis. „Sniego gniūžtės žemės“(globalaus apledėjimo) pabaiga nužymėjo jo pradžią ir tuo pačiu kriogeno pabaigą.

Ką žinote apie “Ediakaro biotą”? Kada ji atsirado? Kodėl daugelį šios “faunos” atstovų negalima būtų priskirti prie karūninės grupės gyvūnų klados, bent jau tipų lygyje?

Pirmosios ediakaro gyvūnų fosilijos – embrionai (prieš 582 mln.m). Būdingi begalinės simetrijos kolonijiniai vendobiontai (Nemiana simplex), trispindulinės simetrijos trilobozojai (Trilobozoa), slystančio atspindžio simetrijos organizmai, fraktalinės sandaros Rangeomorpha. Jos nėra karūninės grupės, nes nepasiekė dabarties ir neįsiterpia į dabartinę įvairovę. Daugumos ediakaro biotos atstovų neįprasta sandara neleidžia jų priskirti nei vienam dabartiniam gyvūnų tipui.Buvo paplitę epibentosiniai osmotrofai ir nuosėdomis mintantys organizmai, bet nebuvo jokių plėšrūnų.

Kokie yra “kambro evoliucinio sprogimo” (“k.e.s.” ) paaiškinimai? Kaip aiškina “k.e.s.” adaptacinių landšaftų šiurkštėjimo teoriją?

• Pokyčiai abiotinėje gamtoje (1 deguonies koncentracijos padidėjimas; 2 “Sniego gniūžtės Žemė”; 3 didelė neigiama anglies izotopų anomalija prekambro/kambro riboje bei po to sekęs neįprastas didelio izotopų santykio nepastovumo laikotarpis; 4 tikrasis polių klaidžiojimas)
• Genetinės ir/arba vystymosi gebos pokyčiai taksonuose, kurie patyrė “evoliucinį sprogimą” (1 Hox genų klasterio atsiradimas; 2 kombinatorinis genomas, esant nedideliam kiekiui morfogenetinių taisyklių; 3 vystymosi proceso kanalizacija)
• Pokyčiai biotinėje gamtoje, t.y. ekologijoje (augalėdžių ir plėšrūnų atsiradimas pradėjo ginklavimosi varžybas ir puolimo/gynybos priemonių eskalaciją).

Adaptacinio landšafto šiurkštumo padidėjimas – sudėtingesnių ekologinių santykių pasekmė bei didesnio suboptimalių morfologijų spektro atsiradimo priežastis.

Kokiu būdu pilvakojai moliuskai prisidėjo prie “mezozojaus jūrinės revoliucijos”? Kas yra “mezozojaus jūrinė revoliucija”?

MJE – kompleksas nuoseklių įvykių: a) dekapodų, ryklių ir kaulinių žuvų Triaso radiacija; b) Juros – Kreidos aukštesniųjų vėžagyvių (Malacostraca) ir jūrinių roplių radiacija; c) Paleogeno neogastropodų, teleostų ir ryklių evoliucinis sprogimas; ir d) žinduolių ir paukščių pasirodymas Neogene. MJE būdingi intensyvesni grobuonių – aukų santykiai palyginus su Paleozojumi. Pilvakojai moliuskai buvo viena gausiausių Mezozojaus plėšrūnų grupių.

Kokia yra kiekybinės biostratigrafijos metodo CONOP esmė? Kokiu atveju geriausia naudoti šį metodą?

CONOP - tai optimizacinis metodas skirtas maksimalių nagrinėjamų taksonų laikinio paplitimo ribų radimui.(Metodo tikslas – optimalios sekos su mažiausiu prieštaravimų kiekiu radimas. Geriausia naudoti ieškant tikrosios įvykių sekos.) Pasitelkus jį, ieškoma kompozicinė seka kuri turėtų kuo mažiau prieštaravimų su matomais duomenimis gręžiniuose ir atodangose. Naudojamas tikrosios (evoliucinės) taksonų atsiradimų ir išmirimų sekos paieškoje/stengiamasi surasti mažiausią prieštaraujančią seką visiems gręžiniams (optimaliausią seką, ypač kai yra didelis įvykių neapibrėžtumas). CONOP- nėra statistinis metodas, jis skaitmeninis.