Tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidų įvertinimas

1. Darbo užduotis.

Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis, nustatyti tiesioginių bei netiesioginių matavimų paklaidas.

2. Teorinė dalis.

Vienalyčio ritinio masės tankis lygus dydžiui ρ:

(1)

(m – ritinio masė, d - ritinio skersmuo, l – ritinio ilgis).

Matavimas – fizikinio dydžio vertės radimas matavimo priemone. Matavimai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiu vadinamas toks matavimas, kuriuo dominančio dydžio vertė nustatoma tiesiogiai iš prietaiso parodymų. Netiesioginis matavimas yra toks, kurio fizikinio dydžio vertė randama kaip kitų dydžių funkcija. Matuojant daromos klaidos vadinamos matavimo paklaidomis. Matavimo paklaidos pagal pobūdį skirstomos į šias grupes:

1. Sisteminės paklaidos – gaunamos, kai netikslūs ar blogai graduoti prietaisai, kai pasirinktas netinkamas matavimo būdas.
2. Atsitiktinės paklaidos – jų sukontroliuoti neįmanoma, bet jos turi įtakos kiekvienam atskiram matavimui. Po eilės matavimų tokios paklaidos įtaką galima įvertinti. Tuomet ieškomo dydžio x vertę nusako visų matavimų gautų verčių aritmetinis vidurkis:

(2)

3. Dideli netikslumai – stambias paklaidas gauname, kai neteisingai sujungiame schemą, blogai atskaitome, neteisingai naudojame prietaisus.

Absoliutine paklaida vadinamas dydis Δxi, turintis modulį ir ženklą, gaunamas, kai fizikinio dydžio tikroji vertė yra x, o jį matuojant gaunama xi. Tuomet

Δxi = x – xi (3)