Valstybės skolos Baltijos šalyse valdymas ir problemos

Valstybės skola – valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma. Įsiskolinimas – vienas iš ypatingų šiandieninės pasaulinės ekonomikos bruožų. Galima teigti, jog pasaulyje praktiškai nėra valstybės, neturinčios skolų. Valstybės skola yra antras pagal svarbą pajamų šaltinis (pirmoje vietoje yra valstybės surenkami mokesčiai).
Šis darbas yra aktualus,nesValstybės skola šiandieninėje visuomenėje yra vienas aktualiausių klausimų, nes tai liečia netik pačią valstybę, valstybės vyriausybę, bet ir visus valstybės gyventojus, jų socialinę aplinką, bei ateities kartas. Valstybės skola ir jos atsiradimo priežastys svarbios ekonomikos mokslo dalykui, nes tai valstybės ekonomikos vystymuisi reikšmingas veiksnys.Beto, valstybinis kreditas šiuo metu įvairių valstybių praktikoje yra plačiai naudojamas. Kaip nuolatinė ir svarbi valstybės finansų dalis valstybinis kreditas įsitvirtino tik XVIII a. pabaigoje. Iki to laiko valstybių praktikoje pasitaikydavo tik pavienės valstybės skolos. Valstybės skolinimasis tapo svarbia priemone susiformavus palankioms sąlygoms. Tam kad valstybės skolinimasis galėtų tapti reikšmingu valstybės pajamų šaltiniu, yra būtina, kad pakankamai didelis skaičius valstybės gyventojų turėtų pinigų skolinimui, t.y. laikinai laisvų lėšų, kurios sudaro kreditinių santykių ekonomikoje pagrindą
Taigi šiame darbe bus apžvelgiama teorinė valstybės skolos samprata, Baltijos šalių(Lietuvos, Latvijos, Estijos) skolų pagrindiniai rodikliai, bei jų dinamika 2004-2008m.Šiame darbe bus tiriama, kaip veikia valstybės skolos valdymo sistema Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Taip pat bus aptariamos Baltijos valstybių skolų problemos.

Darbo tikslas:
• Išanalizuoti Baltijos šalių valstybės skolas, jų valdymą, bei problemas.



Darbo uždaviniai:
• Aptarti valstybės skolos sampratą.
• Apžvelgti priežastis dėl kurių kyla valstybės skolinimosi poreikis.
• Išanalizuoti Baltijosšalių skolų rodiklius.
• Aptarti Baltijos šalių skolų valdymą.
• Išanalizuoti Baltijos šalių skolinimosi problemas.

Darbo metodai:
1. Mokslinės – teorinės literatūros sisteminė analizė.
2. Statistinių duomenų analizė.