Lietuvos miškai. Ekologinis miškų vaidmuo

Ištrauka:

Lietuvos teritorija, esanti Vidurio Europos šiaurinėje dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje, yra tokioje pat geografinėje platumoje, kaip Šiaurės Airija, Danija vakaruose bei Maskvos sritis, Baikalas (šiaurinė dalis) rytuose. Lietuvos teritorijos kraštinių taškų koordinatės šiaurės platumoje – 53º53' ir 56º27'. Tačiau tarp tarpinės padėties Atlanto vandenyno ir Eurazijos kontinento atžvilgiu (kraštinės koordinatės rytų ilgumoje – 20º58' ir 26º50'), lygumų reljefo, leidžiančio laisvai prieiti įvairioms okeaninio ir kontinentinio, šalto ir šilto oro masėms, Lietuvos klimatas skiriasi nuo Vakarų Europos, ir tuo labiau Sibiro.
Augalijos formacijų atžvilgiu Lietuvos teritorija yra Europos mišriųjų miškų zonos dalis. Ši zona, apimanti Škotiją, pietinę Skandinaviją, pietinį Suomojos pakraštį ir didelę europos teritorijos dalį, siauru kyliu nueina iki Uralo, yra pereinamoji tarp taigos zonos su spygliuočių miškais ir visžalių plačialapių miškų, paplitusių Vakarų, Centrinėje ir Pietų europoje.
Geomorfiniu požiūriu Lietuva priklauso Rytų Europos lygumos vakarų pakraščio daliai. Šią dalį nuo labiau į rytus esančių sričių, įeinančių į mišriųjų miškų zoną, klimatas labiau kontinentinis negu Pabaltijo. Tai rodo ir augalijos sudėtis. Dėl to Pabaltijis išskiriamas kaip atskira minėtos zonos provincija. Vidurinę šios provincijos dalį užima Lietuva.