Žemės mokesčio reforma Lietuvoje

Temos aktualumas
Žemės mokestis – bene pats stabiliausias mokestis Lietuvoje per visą jos nepriklausomybės laikotarpį. Žemės mokestis įvestas 1992 m., pradėtas mokėti jau už 1992 metus, ir iš esmės nesikeitė iki pat šių dienų. Tačiau priėmus naują Žemės mokesčio įstatymo redakciją, kuri įsigalioja nuo 2013 metų, kyla daug neaiškumų dėl to, kaip reikės mokestį skaičiuoti, o svarbiausia, ar jis padidės.
Su bet kokio mokesčio augimu visuomenė susitaiko ne iš karto, taigi ir šiuo atveju žemės savininkai bijo didesnio mokesčio ir neretai piktinasi, kad mokesčių didinimas yra tik priemonė papildyti biudžetą. Kiek teko žodžiu paklausinėti pažįstamų įvairaus amžiaus žmonių, beveik visi sutartinai teigia, kad pakeitimai tikriausiai lems mokesčio padidėjimą; į paprastų žmonių, žemės savininkų, interesus niekas neatsižvelgia; ir panašiai.
Taigi mokesčiai yra gana jautri socialiniu požiūriu tema. Žemės mokesčio tema šiuo metu aktuali ir svarbi dėl to, kad tik aiškios taisyklės, konkretūs pavyzdžiai ir suprantama kalba gali padėti žmonėms suprasti, kas keisis 2013 metais ir kokios bus šių pasikeitimų pasekmės.
Darbo tikslas ir uždaviniai
Šio kursinio darbo tikslas yra atskleisti Žemės mokesčio reformos esmę, tai yra nustatyti ir išanalizuoti, kas pasikeis 2013 metų sausio 1 dieną įsigaliojus naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymui.
Pagrindiniai darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti žemės mokesčio struktūrinius elementus bei su jais susijusius pokyčius, atsirasiančius 2013 metais. Dalis žemės mokesčio elementų išliks nepakitę, tačiau tam tikra dalis keisis iš esmės, todėl labai svarbu atskleisti šių pasikeitimų esmę ir įtaką pačiam žemės mokesčiui.
2. Išsamiau panagrinėti žemės mokestį apleistos žemės savininkams. Apleista žemė yra problema daugelyje valstybių, tad ne išimtis yra ir Lietuva. Lietuvoje sugalvota nauja kovos su žemės apleidimu ir nenaudojimu priemonė, kurią savo rankose turės savivaldybės. Tačiau kyla klausimas, ar ši priemonė bus veiksminga ir ar ją panaudojus nekils dar daugiau problemų.
3. Pabandyti praktiškai pavaizduoti, ar nuo 2013 metų pasikeis (ir kaip pasikeis) žemės mokesčio dydis, tam pasitelkiant du skirtingos paskirties ir skirtingose vietovėse esančius žemės sklypus ir atliekant konkrečius skaičiavimus. Kadangi visuomenėje kyla susirūpinimas, jog žemės mokestis stipriai didės, pavyzdžių analizė leis bent iš dalies susidaryti įspūdį, ar baimė dėl didesnio mokesčio yra pagrįsta.
Darbo objektas ir metodai
Šio darbo objektas yra žemės mokestis, kurio tam tikri struktūriniai elementai nuo 2013 metų keičiasi priėmus Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymą.
Metodai, padėsiantys šiame darbe sistemingai keliauti link užsibrėžto tikslo, bus keli. Darbe daugiausiai naudojamas lyginamasis metodas, kadangi šio darbo pagrindas iš esmės yra dviejų įstatymų (iki 2013 metų galiojančio Žemės mokesčio įstatymo ir nuo 2013 metų galiosiančio naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymo) palyginimas. Taip pat bus naudojamas teleologinis (kitaip – tikrųjų teisės akto tikslų atskleidimo) metodas. Be abejo, darbe naudojamas ir lingvistinis aiškinimo metodas, nes sunku būtų apsieiti be gramatinės, pažodinės teksto analizės. Sisteminis metodas bus reikalingas analizuojant žemės mokestį reglamentuojančius įstatymus ir kitus lydimuosius teisės aktus.