Finansų sistemų ypatumų palyginimas Lietuvoje, Vokietijoje bei Rusijoje

Temos aktualumas. Kiekvienos valstybės gyvenime ypač svarbu, kaip įgyvendinama finansų politika, kuri yra valstybės finansinių santykių organizavimo, išteklių fondų (centralizuotų ir decentralizuotų) sudarymo ir jų naudojimo būdai, nustatyti valstybės įstatymais ir kitais teisiniais aktais. Taigi finansų politika pasireiškia per pačius finansus, ypač ryškiai per mokesčių politiką. Mokesčių rinkimo principai (kas ir už ką moka, kokie yra tarifų dydžiai, taikomos mokesčio lengvatos ir kt.) daro tiesioginę įtaką šalies raidai: gyvenimo ir mokslo lygiui, krašto apsaugos ir viešo ekonominio bei mokslinio potencialo plėtrai, apskritai visam valstybės ekonomikos lygiui. Mokesčiai tiesiogiai lemia valstybės finansinių išteklių fondų didėjimą ar mažėjimą. Valstybės finansų valdymas nuolat reformuojamas, kad neatsiliktų nuo greitai kintančios išorinės aplinkos. Stiprus finansų sektorius gali būti ne tik ekonomikos plėtros rezultatas, bet ir jos priežastis, tai yra daryti veiksmingą įtaką pačiam ūkio augimui.

Darbo problema. Pagrindinės valstybės finansų problemos - įplaukų gavimas, išlaidų valdymas ir valstybės skola - labai panašios visame pasaulyje. Tačiau įvairiose šalyse šios funkcijos atliekamos ir valdomos skirtingai. Nuo to, kaip tvarkomi ir valdomi valstybės finansai, didele dalimi priklauso ir fiskaliniai rezultatai.

Darbo objektas. Finansų sistemų palyginimas.

Darbo tikslas. Išanalizuoti finansų sistemų ypatumus lyginant kelias skirtingas šalis (Lietuva, Vokietija, Rusija).

Darbo uždaviniai:

1. 
   

   Aptarti finansų sistemos teorinius aspektus;

   
   


2. 
   

   Atlikti finansų sistemų ypatumų palyginamąją analizę pasirinktų kelių šalių;

   
   


3. 
   

   Pateikti išvadas ir rekomendacijas.

   
   

Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, palyginamasis ir apibendrinimo metodai, bei statistinių duomenų analizės metodas.