Apmokestinimo įtaka verslo subjektų veiklos rezultatams

Lietuvos Respublikos įmonės, įstaigos bei organizacijos, fiziniai asmenys, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, privalo į valstybės, savivaldybių biudžetus, valstybinius fondus sumokėti 28 mokesčius.

Pagrindinis valstybėje vykdomos mokesčių politikos tikslas – panaikinti nedarbą ir infliaciją, daryti teigiamą poveikį visuminei paklausai. Todėl mokesčiai buvo ir bus, nes atsirado susikūrus valstybei ir bus, kol galios valstybė. Kuo didesni mokesčiai, tuo daugiau nepatogumų ir rūpesčių sukeliama žmonėms, padaroma žalos verslo įmonėms, kartu – šalies ekonomikai. Padidinus mokesčius, dažnai efektas priešingas – mokestinės įmokos į valstybės ir savivaldybių biudžetus sumažėja, nes mokesčių mokėtojai ima piktnaudžiauti įstatymais ir yra linkę verstis nelegalia gamybine ar komercine veikla. Reikėtų pažymėti, kad dauguma Lietuvoje dirbančių verslininkų aiškiai supranta, jog mokesčiai – legalios ūkinės ir komercinės veiklos stabilumo ir saugumo pamatas.

 Mokesčių kiekis, dydis, atitinkamos siūlomos lengvatos ir mokesčių tarifai priklauso nuo kiekvienos įmonės vykdomos veiklos. Visų šių mokesčių mokėjimo, apskaičiavimo, deklaravimo ir administravimo tvarką reglamentuoja LR mokesčių įstatymai.

Mokesčių mokėjimą sąlygoja dvi pagrindinės mokesčių funkcijos: fiskalinė, kurios dėka formuojamos valstybės iždo pajamos ir perskirstomoji, kuri reiškia, kad mokesčiai tiesiogiai veikia šalies ekonomiką – teigiamai arba neigiamai.

Pagrindiniai įmonių mokami mokesčiai – PVM, pelno mokestis, gyventojų pajamų mokestis, akcizai ir muitai, nekilnojamojo turo ir žemės mokestis. Šie mokesčiai suteikia didžiausią naštą įmonei.

Darbo tikslas – išanalizuoti šių pagrindinių mokesčių esmę, apmokestinimo momentą bei jų įtaką įmonei. Paanalizuoti, kokią įtaką jie turi nacionaliniam biudžetui.