Finansinių įsipareigojimų apskaita

Šią temą pasirinkau, kadangi jį man pasirodė viena iš įdomiausiu, užimanti didelę bei svarbią poziciją bet kurios įmonės veikloje. Juk gan dažnas atvejis, kai įmonei nepakanka vien tik pradinio įnešto kapitalo produkcijos realizavimui ar paslaugų sferoje, todėl ir yra sudaromos įvairios įsipareigojimo sutartys, tarp įmonės (skolintojo) ir kreditoriaus. Be to man, kaip busimam verslininkui, yra labai svarbu ir aktualu žinoti menkiausias finansinio įsipareigojimo prielaidas, kadangi nuo jo taip pat priklauso įmonės gaunamų pajamų bei pelno didis.

Kiekvienos įmonės veikimas, realizacija ir rezultatas priklauso nuo nemažai veiksnių. Vienas iš svarbiausiu veiksnių yra finansai, kadangi finansai, tai įmonių, savivaldybės, valstybės fiksuotos pajamos ir išlaidos, iš kurių ir nustatomas įmonės pelnas. Finansų dėka galime stebėti pinigų cirkuliavimą, apyvartą ir prognozuoti viso to pasekmes. Jis reikalingas visuose srityse: siekiant plėsti verslą, siekiant sėkmingai konkuruoti rinkoje, keičiant technologiją į pajėgesnę, įmonėje diegiant naujoves padedančias didinti darbo našumą, kokybę. Siekiant išsilaikyti ir sėkmingai konkuruoti rinkoje, kiekviena įmonė turi žinoti savo galimybių ribą, atitikti visuomenės poreikius bei išlaikyti konkurencinį pranašumą prekių ar paslaugų rinkoje. Siekdamos realizuoti savo produkciją, užtikrinti veiklą ir visapusiškai įgyvendinti ateities planus, įmonė,turi tūrėti tam tikrus išteklius, o veiklos realizavimui privalo numatyti, įsiaiškinti ir išanalizuoti finansinių išteklių poreikį ir struktūrą.

Siekiant įsitvirtinti, sėkmingai konkuruoti, išlikti rinkoje bei užtikrinti ilgą ir sėkmingą veiklą, įmonė privalo tinkamai parinkti veiklos finansavimo šaltinius ir racionaliai bei nuosekliai juos valdyti. Parenkant finansavimo alternatyvas, reikia nustatyti, kokio dydžio reikalingas pradinis kapitalas, įmonės veiklai pradėti, kokias geriausia būtų pasirinkti finansavimo rūšis , kurios būtų optimaliausios, reikalaujančios mažiausių kaštų bei finansavimo.

Įmonė, norėdama įsigyti trumpalaikį arba ilgalaikį turtą, pritrūkusi apyvartinių lėšų ar vykdydama investicinį projektą, savo veiklą gali finansuoti iš savininkų lėšų (savininkų nuosavybės) arba naudotis skolintomis lėšomis (įsipareigojimais). Atsižvelgiant į įsiskolinimą tai pastebime, kad esant debitoriniams įsiskolinimams atsiranda ir kreditoriniai, tačiau gan neretai pasipuola atveju, kai įmonė kreditoriniais įsiskolinimais dengia debitorinius , prašydami iš tiekėjų ilgesnio atsiskaitymo laikotarpio. Be to, kreditorinių įsiskolinimų atsiranda ir dėl priskaitymų. Pavyzdžiui, įmokų, darbo užmokesčio, , mokesčių sumos priskaičiavimo ir pan.

Akivaizdu, kad, norint padengti visas įmonės skolas, o dar siekiant tuo pačiu metu sėkmingai plėstis, išlaikyti konkurencinę įtampą, žingsnis i žingsnį žengti su vis besikeičiančiu pasauliu ir jo pateikiamomis naujovėmis, technologijomis finansavimo tik iš savininkų lėšų gali neužtekti, todėl įmonės būna priverstos skolintis pinigus iš bankų, imti įvairaus dydžio paskolas, naudotis išperkamosios nuomos ir kitais finansavimo šaltiniais. Nepaisant to, kad daugeliu atvejų toks išorinis verslo finansavimas yra įmonėms naudingas, įmonėje išperkamosios nuomos, kredito įstaigų įsipareigojimai užima didelę visų įsipareigojimų ir skolų dalį, todėl jiems reikia skirti ypatingą dėmesį.

Kursinio darbo tikslas: išnagrinėti Finansinių įsipareigojimų apskaitos ypatumus tiek teoriškai tiek praktiškai.

Kursinio darbo uždaviniai:

1. Apibūdinti įsipareigojimų esmę ir sąvoką. Pateikti įsipareigojimų pavyzdžius bei sąskaitas.

2. Išnagrinėti ir aprašyti finansinių skolų apskaitos ypatumus. Pateikti pavyzdžių.

3. Apibūdinti konkrečios įmonės finansines skolas, pateikiant įmonės bendruosius ir apskaitos politikos duomenis, bei reikiamas sutartis ir kitus dokumentus šios įmonės finansinėms skoloms aprašyti nurodant sąskaitų korespondencijas.