Užsienio studentų stereotipai apie suomius ir Suomiją

Prieš vykstant į naują vietą ir sutinkant naujus žmones neretai turime susidarę tam tikrą nuomonę, nes būname šį tą girdėję, matę, skaitę ar kas nors ką nors buvo pasakojęs ta tema. Kartais nuomonė būna pagrįsta, kartais ne visiškai atitinka realybę, tačiau tokiu būdu susidaro stereotipai, kurie yra gana paplitę, apie juos nevengiama kalbėti, jais pristatyti savo šalį. Išvykus studijuoti pagal mainų programą į Suomiją, sutikus kitataučius studentus buvo įdomu dalintis įspūdžiais apie Suomiją, jos gyventojus. Taip gimė idėja giliau paanalizuoti, kokius stereotipus susidarė studentai iš skirtingų pasaulio kraštų apie šią šalį ir pačius suomius.

Darbo objektas – užsienio studentų, atvykusių į Suomiją, stereotipai apie šalį ir jos gyventojus.

Darbo tikslas – atskleisti ir išanalizuoti stereotipų apie suomius ir Suomiją paplitimą tarp užsienio studentų, atvykusių studijuoti į Suomiją.

Uždaviniai:

1.Remiantis atliktu tyrimu suklasifikuoti vyraujančius stereotipus apie suomius ir Suomiją.

1. Apžvelgti realius faktus remiantis moksline literatūra ir šaltiniais bei aptarti vyraujančius respondentų stereotipus.
2. Palyginti išankstinę studentų nuomonę apie Suomiją ir jos gyventojus bei nuomonę pagyvenus šioje šalyje.
3. Išanalizuoti, kaip skiriasi stereotipų paplitimas skirtinguose pasaulio regionuose.

Darbo naujumas ir aktualumas. Susitikus studentams iš skirtingų šalių, žemynų ir kultūrų Suomijoje labai įdomu ir populiaru lyginti savas kultūras su suomiška ir kartu kalbėti apie vyraujančius stereotipus apie šalį ir jos gyventojus. Tema yra nauja ir aktuali, nes lig šiol dar nebuvo tirti studentų stereotipai apie Suomiją.

Darbo metodai – anketavimas, aprašomasis ir lyginamasis metodai, literatūros ir šaltinių analizė. Anketavimo būdu išsiaiškinta studentų nuomonė ir žinios apie Suomiją bei jos gyventojus; aprašomasis ir lyginamasis metodai, literatūros ir šaltinių analizė padėjo išskirti vyraujančius stereotipus, palyginti juos su tikrais faktais.

Literatūros apžvalga. Prieš rašant darbą apžvelgta Yueh-Ting Lee, J. Jussim ir Clark R. McCauley knyga „Stereotype acuracy. Toward Appreciating Group Differences“, kurioje pateikta informacija, tyrimai ir diskusijos apie stereotipų tikslumą, realumą bei įrodymai, kad kai kurių stereotipų taiklumas padeda geriau suprasti skirtingas žmonių grupes. (Lee, Yueh-Ting; J. Jussim, Lee;  McCauley, Clark R., 2002). Valdo Pruskaus straipsnyje "Stereotipai ir jų devizualizacija tarpkultūrinėje komunikacijoje" analizuojamas stereotipas kaip reiškinys, jo atsiradimas, funkcijos, reikšmė, įtaka tarpkultūriniam bendravimui. (Pruskus Valdas, 2010) Bronio J. Kaslo išleistoje knygoje aptariami Baltijos šalių, tame tarpe ir Suomijos šalies atvejai. ( J. Kaslas Bronis, 1976) Deborah Swallow savo knygoje aprašo svarbiausius suomiškos kultūros aspektus, padedančius geriau pažinti Suomiją ir suomius. (Swallow Deborah, 2001) Straipsnyje „Perspectives to Finnish Identity“ aptariami svarbiausi Suomijos gyventojų identiteto, mentaliteto, gyvenimo būdo bruožai. (Ollila Anne, 2010) Didelė dalis informacijos, pateiktos šiame darbe, yra paremta „Facts about Finland“ leidiniu, kuriame aptariami Suomijos gyvenimo, kultūros, švietimo sistemos, politikos, socialinės gerovės, žmonių būdo ir kiti ypatumai, kuriuos sužinojus, galima visapusiškai pažinti šalį. (Eskola Matti, 1991) Jukka K. Korpela savo veikale pateikia pagrindinius suomių kalbos bruožus. (Korpela Jukka, 2014) Nacionalinė Suomijos gyventojų apklausa apie anglų kalbos vartojimą pateikia duomenis, kaip suomiai vartoja ir kokį požiūrį turi į šią užsienio kalbą. (National Survey on the English Language in Finland: Uses, meanings and attitudes, 2010) Straipsnyje „Religion and State in Finland“ kalbama apie Suomijos gyventojų santykį su religija, jos plėtrą XX a. pab. – XXI a. pr. (Kääriäinen Kimmo, 2011) Autorių Eric Solsten ir Sandra Meditz veikale pateikta informacija apie dominuojančius socialinius, ekonominius, karinius aspektus Suomijoje. (Solsten, Eric ir Meditz W., Sandra, 1988) Suomijos modernios medinės miesto architektūros  ypatumai pateikti Jouni Koiso-Kantila straipsnyje. (Koiso-Kantila Jouni) Suomijos mokyklų, universitetų švietimo sistemą, puikų suomių raštingumą ir jo priežastis aptaria straipsnis „The Finnish Education System and Pisa“ (Kupiainen Sirkku, Hautamäki Jarkko, Karjalainen Tommi, 2009) Terttu Leney savo knygoje supažindina su suomių charakteriu, jų laisvalaikio leidimo būdų, elgesio, bendravimo ypatumais. (Leney Terttu, 2009)

Tyrimo apžvalga. Pagrindinis darbo šaltinis yra autorės atliktas tyrimas internetinėje erdvėje adresu:

http://apklausa.lt/f/stereotypes-about-finns-and-finland-bjb1ubx/answers/new.fullpage. Apklausa norėta išsiaiškinti, kokie stereotipai apie konkrečius aspektus vyravo tarp užsienio studentų prieš atvykstant studijuoti į Suomiją apie šalį ir jos gyventojus bei kaip jie pakito po kurio laiko, pagyvenus šioje šalyje. Į anketas iš viso atsakė 42 studentai.  Pateikėjų lyčių pasiskirstymas labai panašus, vos aktyvesnės buvo merginos – į anketą atsakė 23 merginos ir 19 vaikinų. Amžiaus pasiskirstymas nuo 19 iki 27 m. : 2 devyniolikmečiai, 11 dvidešimtmečių ir tiek pat sulaukusių 21-erių, 5 sulaukę 22-jų, 8 pateikėjai 23 m., 3 – 24-erių, viena pateikėja 26 m. ir vienas – 27 m. Didžioji dalis 20 – 23 m. amžiaus. Tai visai suprantama, nes, kaip buvo galima pastebėti, dauguma studentų studijuoti pagal mainų programas renkasi studijuodami bakalauro 2-3 kurse arba 1 magistro kurse, todėl atitinkamas amžiaus pasiskirstymas atsiskleidė ir anketų atsakymuose.

Anketoje klausta, kiek laiko studentai gyvena Suomijoje. 2 studentai šalyje gyvena 9 mėn., po 3 studentus pasiskirstė gyvenančius 2, 2,5 ir 7 mėn. 4 studentai Suomijoje 4 mėn., ir po 13 studentų gyvenančių 3 arba 5 mėn. Didžioji dalis yra atvykę vienam semestrui, todėl dauguma apsistoję Suomijoje neilgiau kaip 5 mėn.

Studijuojamų sričių pasiskirstymas labai įvairus tarp įvairiausių sričių. Apibendrinant studentus pagal studijų programų fakultetus, jie pasiskirstė taip:  7 humanitarinių mokslų studentai, 8, studijuojantys matematikos ir gamtos mokslų fakultete, 4 medicinos studentai, 5 ekonomikos ar finansų studentai, 2, studijuojantys inžineriją ir 8 socialinių mokslų studentai.