LR valstybės biudžeto pajamų kitimo analizė 2002-2011 metais

Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas – valstybės piniginių pajamų ir išlaidų per tam
tikrą laikotarpį planas, pagal kurį skirstomos valstybės lėšos biudžetinių įstaigų ir kitų viešojo
administravimo subjektų išlaidoms. Planuoti valstybės biudžeto pajamas – labai svarbus
uždavinys, nes nuo to priklauso, kaip efektyviai bus paskirstytos biužeto lėšos valstybės
funkcijoms (asignavinamas) vykdyti. Visos valstybės biudžeto pajamos skirstomos į tris dideles
grupes: mokestinės pajamos, nemokestinės pajamos ir Europos Sąjungos bei kitos tarptautinės
finansinės paramos lėšos, kurios LR valstybės biudžto pajamų dalimi tapo tik 2004 metais,
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Didžiausią dalį valstybės biudžeto pajamose sudaro
mokestinės pajamos, todėl tikslus mokestinių pajamų įvertimas ir prognozavimas padeda
lengviau planuoti visas biudžeto pajamas ir jų paskirstymą. Pernelyg sumažinta arba padidinta
mokestinių pajamų prognozė gali sukelti rimtas problemas, vykdant numatytą valstybės funkcijų
finansavimą. Svarbu žinoti, kad mokestines pajamas sudaro pajamos iš atskirų mokesčių.
Didžiasias dalis mokestinių pajamų struktūroje sudaro gyventojų pajamų mokestis, pelno
mokestis, pridėtinės vertės mokestis ir akcizai. Ketverius paskutiniuosius metus pelno mokesčio
pajamos didėjo sparčiausiai, palyginus su kitais mokesčiais. Todėl išaugo šio mokesčio reikšmė.
Kaimyninių šalių Latvijos ir Estijos valstybės biudžetų pajamų ir išlaidų struktūra, jų
subalansuotumas nedaug kuo skiriasi nuo Lietuvos, todėl verta palyginti visų triejų Baltijos šalių
biudžetus. Palyginus skirtingų laikotarpių biudžetų pajamas, išlaidas, subalansuotumą, daromos
išvados ir teikiami pasiūlymai ateinantiems metams.
Aktualumas. Didžiausias dėmesys skiriamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto
pajamų kitimui 2002-2011 metais. Šiuo laikotarpiu biudžeto pajamos itin kintamos. Tai lėmė
šalies ūkio atsigavimas po 1999 metų, kai pirmą kartą pertvarkius jau savarankišką Lietuvos
Respublikos ūkį, ekonomika smuktelėjo žemyn ir nuosmukis sudarė 1,5 % BVP, valstybės
įstojimas į Europos Sąjungą, kurios parama 2006–2012 metų laikotarpiui Lietuvai siekia 36
mlrd. eurų. Pagrindinis darbo tikslas - aptarti Lietuvos biudžeto pajamų pokyčius 2002-2011
metais, kitimo priežastis ir pasekmes, objektyviai vertinti esamą situaciją. Uždaviniai: aptarti
valstybės biudžetą, išsiaiškinti biudžeto pajamų struktūrą, išanalizuoti pagrindinius valstybės
biudžeto pajamų šaltinius, atskirų biudžeto pajamų dalių svorį, pateikti argumentuotus
komentarus, naudojant lenteles ir grafikus. Naudojama vertikali ir horizontali pajamų analizė.
Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, apibendrinančios darbo rezultatus.