Triušių šėrimas

Triušiai priklauso graužikų būriui kiškinių šeimai. Jie turi kai kurių biologinių ypatumų, būdingų tik jų šeimai. Triušis – žolėdis gyvūnas, turintis graužikams būdingą dantų sistemą. Suaugę triušiai turi 28 nuolatinius dantis. Priekiniai kapliai nuolat auga, todėl triušiams reikia duoti graužti šakelių, šakniavaisių, kad dantys nuolat diltų. Jei triušis neturi ko graužti, jo priekiniai dantys tiek pailgėja, kad trukdo ėsti(1).
Triušių skrandis paprastas. Jo talpa – 180 – 200ml. Skrandžio išskiriamos sultys turi ypač daug virškinamųjų savybių. Jas skrandis išskiria visą parą, todėl triušis per parą ėda 25 – 30 kartų, o jaunikliai dar dažniau. Triušio žarnos yra labai ilgos, 8 – 10 kartų ilgesnės už kūną. Maistas skrandyje išbūna 5 – 10 val.(1)
Stambiųjų pašarų organines medžiagas triušis suvirškina 40 proc., o koncentratų, jaunos žolės ir sultingųjų pašarų – 70 – 90 procentų(1).
Triušiai išsiskiria dar ir tuo, kad jie yra kaprofagai. Triušis suėda minkštąsias išmatas, tas, kurios pašalinamos iš organizmo dieną. Minkštosiose triušių išmatose, skirtingai nuo kietųjų, yra drėgmės, vitaminų B komplekso, azotinių medžiagų, aminorūgščių ir mikroorganizmų, skatinančių pašarų virškinamumą. Triušiui suėdus savo minkštąsias išmatas, pagerėja virškinimas bei maisto medžiagų pasisavinimas. Jei triušis negali suėsti minkštųjų išmatų ir jo racione trūksta vitaminų ir baltymų, ypač kai kurių aminorūgščių, jis praranda apetitą, krinta svoris, sumažėja vaisingumas, padidėja išsimetimo tikimybė(1).
Triušių augimas ir vystimasis bei atsparumas susirgimams priklauso nuo šėrimo(1). Pašarai ir jų kokybė daro didelę įtaką triušių sveikatingumui, penėjimosi savybėms, vislumui, patelių pieningumui, kailio dangos tankiui ir blizgesiui. Norint iš triušių gauti daug ir kokybiškos produkcijos, juos reikia šerti pilnaverčiais pašarais. Triušių racionai turi būti subalansuoti pagal maisto ir biologiškai aktyvias medžiagas. Maisto medžiagų ir energijos poreikiai triušiams nevienodi. Jie priklauso nuo šių medžiagų apykaitos intensyvumo gyvūnų organizme. Maisto medžiagų apykaitos intensyvumą lemia triušių amžius, jų fiziologinė būklė, klimatinės sąlygos(2).
13-ame puslapyje matome siūlomą racioną triušių (laktuojančiai, žindančiai, vid.) pateliai, kurios W=5kg. Kaip matome šis racionas yra nesubalansuotas. Maisto medžiagos neatitinka normos nes parinkti netinkami pašarai , jų kiekiai, raciono struktūra ir priedai mineralinių medžiagų. Toks racionas visiškai yra netinkamas triušių pateliai .
Norint triušius tinkamai šerti, reikia žinoti ne tik pašarų maistinę sudėtį ir tai, kaip juos pasisavina organizmas, bet ir jų vaidmenį ir reikšmę triušio organizmo augimui, vystimuisi ir produktyvumui.