Genetiškai modifikuotų organizmų inžinerija

Paskutiniais dviem dešimtmečiais labai sparčiai vystantis biotechnologijos mokslui, buvo pradėti kurti ankščiau gamtoje niekada neegzistavę organizmai - šiandien vadinami genetiškai modifikuotais organizmais. Dideli biologijos, inžinerijos ir biotechnologijos mokslų laimėjimai sudarė sąlygas naujai biotechnologijos krypčiai - genų inžinerijai - plėtotis. Atsirado galimybės keisti gyvų organizmų (augalų ir gyvūnų) genetinį paveldimumą. Iš tokių pakeistų žaliavų pradėti gaminti maisto produktai, atsirado maistas, pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) arba turintis GMO, kitaip vadinamas genetiškai modifikuotu maistu (GMM), kartais - „ateities" maistu.

Natūraliai gamtoje egzistuoja didžiulė įvairovė organizmų. Organizmu vadinamas bet koks biologinis vienetas, galintį daugintis ir perduoti genetinę medžiagą palikuonims. Tuo tarpu genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) yra organizmai, kuriuose genetinė medžiaga yra pakeista tokiu būdu, kuris natūraliai nepasitaiko nei poruojantis, nei natūralios rekombinacijos būdu. Genetiškai modifikuoti gali būti tiek mikroorganizmai, tiek augalai, tiek gyvūnai.

Natūraliai daugindamiesi augalai niekada neįgautų tam tikrų savybių: maistingumo, atsparumo ligoms, drėgmei, kenkėjams, sausroms, kietumo ir t.t. Dėl genų inžinerijos šiandien nesunkiai galima perkelti genus iš vieno augalo į kitą ir išauginti naują augalą. Perkėlus, tarkim, pupelės geną į pomidorą gaunamas naujas pomidoras, kuris būna mėsingesnis, kietesnis, ilgiau išsilaiko. Viena populiariausių naujų kultūrų – genetiškai modifikuoti rapsai, kurie atsparūs piktžoles naikinantiems chemikalams, tačiau spaudžiant iš jų aliejų, šių genų nebelieka – jie suyra.

Pasaulio visuomenė šiuo klausimu neturi vieningos nuomonės. Įvairios interesų grupės skirtingai komentuoja šią problemą, ir dažniausiai požiūriai skiriasi labai smarkiai, o ir užimamos pozicijos kraštutinės: taip arba ne. Tačiau kol kas nėra svarių ir pagrįstų argumentų, kuriais žmonija galėtų remtis šioje diskusijoje. Galima pateikti tik prielaidas ir kai kuriuos faktus, dažniausiai mokslinius ir teorinius.