Vidaus kontrolės aplinka, kaip dinaminis (nuolat kintantis) objektas

Pasaulyje vidaus kontrolės teorijos yra gana išplėtotos ir nagrinėjamos bei tobulinamos daugelio tyrinėtojų. Vidaus kontrolė kaip sisteminė veikla pradėta vykdyti pradėjus taikyti bendruosius buhalterinės apskaitos principus nustatant įmonių turtą, įsipareigojimus ir veiklos rezultatus. Požiūris į vidaus kontrolę, jai keliamus tikslus bei finansinę ir verslo riziką keitėsi jau daugelį kartų. 1941 m. Victor Brink buvo vienas pirmųjų mokslininkų, suformulavusių vidaus kontrolės koncepciją. Vėliau, vidaus kontrolės teorijos tobulinimo darbus tęsiantis Sam R. Goodman (1974), teigė: „...klaidų neįmanoma išvengti, tačiau jų kiekis gali būti sumažintas arba jos gali būti eliminuotos tinkamai suprojektuotų sistemų ir procedūrų, vykdomų kompetetingų prižiūrimų darbuotojų...“. Vystantis teorijai, vidaus kontrolei priskiriamų funkcijų ratas taip pat plėtėsi. Vėlesnės kartos mokslininkai, W. B. Meigs ir R. F. Meigs (1987), R. Ratliff, W. Wallace (1990), R. N. Anthony, J. S. Reece (1989), T. M. Plank, D. L. Blensky (1989), J. A. O‘Brien (1990), E. L. Summers (1991), D. R. HancoUAB „Rytas“ (1998), jų suformuluotose teorijose vis aktyviau akcentuoja vidaus kontrolės svarbą įmonių verslo procesams.

Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, su kiekvienais metais vis didesnis dėmesys skiriamas vidaus kontrolės organizavimo ir palaikymo problematikai. Savo darbuose šią problematiką nagrinėja ir lietuvių autoriai: J. Kabašinskas, I. Toliatienė (1994, 1997), J. Mackevičius (1999), R. Kanapickienė (2001), R. Bičiulaitis (2001). Vidaus kontrolės taikomuosius klausimus sprendžia LR Vyriausybė, priimdama nutarimus dėl vidaus audito organizavimo valstybės įmonėse (2000).

Dar neseniai Lietuvoje žodis "kontrolė" asocijavosi su tarybinėmis institucijomis ir todėl pastaruosius metus nebuvo mėgstamas. Tačiau po truputį verslininkai suvokia kontrolės, ir ypač - vidaus kontrolės, reikšmę rinkos ekonomikoje. Gera įmonės vidaus kontrolės sistema - vienas iš efektyvios įmonės veiklos garantų. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad mažose įmonėse vidaus kontrolės sistema paprastai nėra gerai išvystyta, kadangi jai nėra skiriama pakankamai dėmesio. Taip atsitinka todėl, kad paprastai mažų įmonių veikla nėra sudėtinga ir papildomas kontrolės sistemos sukūrimas pareikalautų nereikalingų, mažos įmonės prasme, sąnaudų. Tokio tipo įmonėje nėra reikalingos išsamios apskaitos procedūros, sudėtingi apskaitos įrašai ir panašiai. Įmonės vidaus kontrolės sąnaudos neturi būti didesnės už naudą, kurios iš jos tikimasi.

Kita vertus, kuo didesnė įmonė, tuo svarbesnė yra efektyvi vidaus kontrolė. J. Kabašinsko (1997) nuomone, apskaitos sistema kartu su efektyvia vidaus kontrole gali būti derama garantija, kad turtas apsaugotas nuo asmenų, neturinčių tam įgaliojimų, naudojimo ir pardavimo ar nurašymo ir, kad apskaitos registrai yra patikimi, tinkami finansinei informacijai parengti. Čia ypač svarbų vaidmenį vaidina vidaus auditas, kuris yra labai svarbus efektyviai veikiančios vidaus kontrolės sistemos kokybiškumo įvertinimas.

Kuriant efektyvias vidaus kontrolės sistemas įmonių vadovams dažniausiai rūpi finansinių ataskaitų patikimumas, įmonės veiklos atitikimas įstatyminiai bazei bei veiklos efektyvumas ir patikimumas. Todėl, pastebėjus, kad mokslininkai, W. B. Meigs ir R. F. Meigs (1987), R. Ratliff, W. Wallace (1990), R. N. Anthony, J. S. Reece (1989), T. M. Plank, D. L. Blensky (1989), J. A. O‘Brien (1990), E. L. Summers (1991), D. R. HancoUAB „Rytas“ (1998), jų suformuluotose teorijose vis aktyviau akcentuoja vidaus kontrolės svarbą įmonių verslo procesams ir įvertinus tai, kad vadovybei nėra svarbu vien tik patikimos finansinės ataskaitos ir turto apsaugos klausimai, bei tą faktą, kad kontrolės procedūros ištirtos R. Kanapickienės (2001) disertacijoje, atsiranda poreikis tirti kontrolės aplinkos įtaką vidaus kontrolei.

Darbo objektas. Vidaus kontrolės aplinka, kaip dinaminis (nuolat kintantis) objektas.

Šio darbo tikslas - ištirti bei įvertinti kontrolės aplinką UAB „Rytas“.

Pagal numatytą tikslą , darbe keliami ir sprendžiami tokie uždaviniai:

1) apžvelgti literatūrinius šaltinius vidaus kontrolės tematika, siekiant išnagrinėti vidaus kontrolės aplinką mažos, vidutinės ir didelės įmonės atveju,

2) išnagrinėti vidaus kontrolės sistemą ir vidaus auditą, siekiant įvertinti kontrolės aplinkos reikšmę įmonei;

3) pagrįsti kontrolės aplinkos tyrimo poreikį iš vadovybės perspektyvos;

4) sukurti įmonės vidaus kontrolės aplinkos tyrimo metodiką ir atlikti praktinį vidutinės gamybinės įmonės vidaus kontrolės aplinkos tyrimą;

5) remiantis tyrimo rezultatais, įvertinti vidutinės gamybinės įmonės vidaus kontrolės aplinką.