Euro zonos pinigų politika ir Lietuvos ekonomika

Euro zonos pinigų politikos analizės būtinumas kyla dėl Lietuvos prisijungimo prie Eurosistemos šalių grupės bei sutartų tikslų įgyvendinimo, disponuojant bendru sprendimu priimtos strategijos patvirtintomis monetarinėmis priemonėmis. Monetarinės politikos analizė yra tikslinga ne tik Lietuvos atveju, bet ir visos sistemos mastu, dėl savo itin didelės reikšmės, formuojant valstybių ekonominės veiklos kryptis. Kadangi Lietuva šiuo metu yra paskutinė šalis, prisijungusi prie Europos valiutų sąjungos, mokslinėje literatūroje pastebimas analitinių darbų šia tema stygius. Pasaulinėje literatūroje nėra išsamiai aptariama agresyvios palūkanų normų mažinimo strategijos bei kiekybinio skatinimo įtaka konkrečioms Europos šalims dėl šių programų sąlyginio naujumo bei trumpo vykdymo laikotarpio. Naudojamų monetarinių priemonių tyrimas leistų įvertinti jų tinkamumą Eurosistemos šalių rinkoms bei pasiūlyti alternatyvių strategijos variantų, jeigu gauti rezultatai signalizuotų galimą taikomų priemonių neefektyvumą, taip užpildant susidariusią spragą. Analizės objektais pasirenkamos dvi itin plačiai bei aktyviai ECB naudojamos monetarinės priemonės: kiekybinio skatinimo programa (angl. Quantitative easing) bei bazinės palūkanų normos mažinimo kryptis. Šių priemonių įtakos sritimis laikomos Lietuvos bei Eurosistemos gamybos apimtys bei infliacijos lygis Lietuvoje.

Šio darbo tikslas – atlikti Lietuvos bei euro zonos pagrindinių ekonominių rodiklių, į kuriuos orientuojasi Europos Centrinio Banko suformuota strategija, analizę. Darbe yra aptariami jau atlikti moksliniai tyrimai bei analizuotų valstybių pagrindu gautų rezultatų sąsajos su Lietuvos rinka, nagrinėjami ECB išsikelti tikslai ir jų siekimui naudojamos monetarinės priemonės. Remiantis tyrimų, kurie atlikti kitose Europos valstybėse, rezultatais, galima tikėtis, jog palūkanų normos mažėjimas padidins pinigų pasiūlą, kuri leistų pasiekti 2 proc. infliacijos lygį, o kiekybinio skatinimo politika turės mažesnį, tačiau reikšmingą poveikį Lietuvos ekonominiams rodikliams. Empirinio tyrimo metu tikimasi gauti reprezentatyvius rezultatus, kuriuos naudojant būtų galima atlikti ECB strategijos vertinimą bei aptarti priemonių tikslingumą. Pasitelkiant laiko eilučių analizės metodus, sudaromi trys modeliai: 1) Lietuvos BVP modelis; 2) Lietuvos infliacijos lygio modelis; 3) Euro zonos BVP modelis. Eurosistemos gamybos modelis yra įtraukiamas, siekiant objektyvesnio Lietuvos rodikliams daromos įtakos vertinimo, o tyrimo metu gauti rezultatai yra naudojami kaip poveikio Lietuvos bendrajam vidaus produktui palyginamieji dydžiai. Sudaryti modeliai yra tinkami esminių įžvalgų, kurios nusakytų pinigų politikos priemonių poveikį ekonominiams veiksniams, formavimui.