Antrasis demografinis perėjimas ir požymiai Lietuvoje

Demografija - mokslas, tiriantis gyventojų skaičiaus, jų sudėties bei demografinius procesų pokyčius, šių pokyčių priežastis ir pasekmes. Demografinės informacijos šaltiniai yra einamoji statistika, gyventojų surašymai, gyventojų registrai, atrankiniai tyrimai.

Demografinis perėjimas - tai koncepcija, apibūdinanti visuomenės demografinę raidą, kurią išreiškia gimstamumo ir mirtingumo evoliucija bei gyventojų migracijos pokyčiai. Dėl visuomenės demografinės plėtros (susijusios su socialiniais procesais) vyksta kokybiški demografinės raidos tipų pokyčiai.

Nuo 1965 m. pasaulyje pastebimi šeimos ir gimstamumo pokyčiai – santuokų ir gimstamumo mažėjimas bei jų atidėjimas vyresniam amžiui, savanoriškos bevaikystės, kohabitacijos plitimas, nesantuokinių gimimų dažnėjimas bei didėjantis santuokos nestabilumas. D. J. van de Kaa ir R. Lesthaeghe, siekdami apibendrinti demografinių modelių pokyčius, išplėtojo antrojo demografinio perėjimo teoriją, kurio esminis bruožas – gimstamumo mažėjimas nuo lygio, truputį aukštesnio nei kartų kaitą garantuojančio iki daug žemesnio nei kartų kaitą garantuojančio. Šį reiškinį lydi šeimos transformacijos - santuokų mažėjimas, vaikų gimusių nesantuokoje bei gyvenačių ne santuokoje porų daugėjimas.

Šiame darbe šios teorijos rėmuose aptariami gimstamumo ir šeimos pokyčiai visame pasaulyje ir Lietuvoje, analizuojami veiksniai bei tolesnės demografinės raidos perspektyvos.

Darbo objektas yra antrasis demografinis perėjimas pasaulyje ir Lietuvoje.

Drabe nustatytas tikslas – išanalizuoti antrojo demografinio perėjimo tendencijas pasaulyje ir Lietuvoje. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai:

1. Apžvelgti antrojo demografinio perėjimo prielaidas;
2. Įvertinti antrąjį demografinį perėjimą lemiančius veiksnius;
3. Aprašyti gimstamumo lygio dinamiką pasaulyje;
4. Apžvelgti pagrindines šeimos transformavimosi tendencijas pasaulyje;
5. Išanalizuoti antrojo demografinio perėjimo požymius Lietuvoje;
6. Nustatyti antrojo demografinio perėjimo Lietuvoje priežastis.

Darbo metodai – literatūros ir informacinių šaltinių analizė.

Rašant darbą naudota 13 informacijos šaltinių, iš kurių 7 – internete surasta informacija. Daugiausia statistinių duomenų paimta iš Statistikos departamento prie Lietuvos Vyriausybės Demografijos metraščio (2007) ir Jungtinių tautų organizacija prospektų (2000, 2004). Iš mokslinės literatūros daugiausia pasinaudota A. Jonkarytės (2002), G. Kasnauskienės (2006), S. Vaitekūno (2006) moksliniais darbais.