LDK bajorų kasdienybė ir visuomeninė padėtis XVI – XVII a.

Visuomenė nuolat atsigręžia į istoriją ir ne vien iš smalsumo, bet ir tam, kad kažką iš jos pasisemtų, pasimokytų“¹. Lietuvos bajorija - ypatingas visuomenės sluoksnis, susiformavęs ne šiandien, o daugiau nei prieš 600 metų, dar Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės laikais. XVI - XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų viešojo ir privataus gyvenimo kasdienybę vargu ar būtų įmanoma apibendrinti nepagrįstomis išvadomis. Pernelyg sunku, nes šis kursinis darbas tėra viena iš daugelio galimų praeities interpretacijų. Kuo svarbūs buvo XVI – XVII a.? Tuo, kad XV a. pabaigoje, daugelio istorikų įsitikinimu, Europoje į pabaigą ėjo tūkstantmetis, pavadintas viduramžiais, ir prasidėjo Naujųjų laikų epocha. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės ir valstybės gyvenime taip pat buvo daugelio pokyčių laikotarpis, ženklinęs vienų procesų pabaigą, kitų pradžią. Valstybę valdęs bajorų luomas buvo visų tos epochos įvykių centre. XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo baigtas teisinio ir praktinio bajorijos atsiribojimo nuo kitų visuomenės sluoksnių, jos privilegijuotos padėties įtvirtinimo procesas; įsiviešpatavo naujas luominis visuomenės sutvarkymas; bajorija tapo vienvalde valstybės gyvenime, jos politinio elito rankose buvo sutelkta tiek nominalioji, tiek realioji valstybės valdžia ir galia; bajorai tapo jėga, kuri valdė valstybę, gynė ją, tvarkė jos ūkį; bajorai buvo teisės, politikos, kultūros kūrėjai ir puoselėtojai; nuo bajorų asmeninės bei kolektyvinės vertybinės orientacijos ir priimtų viešųjų sprendimų priklausė ne tik valstybės politinis likimas, bet ir jos egzistencija. Bajorai, istorikų buvo pavadinti bajorų, arba politine, tauta. XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė tauta dar nebuvo pradėjusi įgyti atgyvenusio, regresą ženklinančio, irstančio, bet valdžią tebeturinčio visuomenės sluoksnio bruožų.Temos aktualumas. Istorikai prieš keletą dešimtmečių ryžosi peržengti tradicinių politikos, visuomenės, ūkio ar kultūros istorijos temų ribas, išplėsti pačią jų sampratą; pabandė suprasti šaltiniuose, bajorų atsiminimuose užkoduotą informaciją apie praeities žmonių kasdienio gyvenimo ritmą, priklausiusį nuo metų laikų, paros laiko, taikos ar karo sąlygų ir daugybės kitų aplinkybių, ir perteikti tą žmonių gyvenimą nuo gimimo iki mirties, jų jausmų, minčių, visą plačiai suprantamą dvasios ir materialųjį pasaulį dengiančią laiko uždangą, parodyti, kaip gyveno tie, kurie paliko mums savo pačių rašytus tekstus – įvairius viešuosius aktus, teisynus, teismuose nagrinėtų bylų medžiagą, sutartis, literatūros kūrinius, laiškus, dienoraščius, kelionių užrašus ir kitokią viešojo bei asmeninio pobūdžio medžiagą, – ir tie, kurie nepaliko tiesioginių jų egzistenciją liudijančių ženklų. Susiklostė ištisa istoriografijos kryptis, tirianti įvairių epochų žmonių gyvenimą, jo raiškos formas. Tai liudija problemos svarbą. Lietuvoje nieko panašaus nėra. Mūsų istorikų balsas tarptautinėse diskusijose dėl bajorijos istorinio vaidmens – vos girdimas. Mūsų istoriografijos sukurtoje socialinės istorijos scenoje dažniausiai matome beveidžių, belyčių, statistiškai procentais išreikštų, bajorais vadinamų personažų minią.O klausimai turėtų kilti, kokia buvo tikrovė: ar bajorija egzistavo visur ir visą laiką, ar visur ir visada ji buvo savarankiškas sluoksnis, suvokiantis savo išskirtinumą ir tuo besinaudojantis? Kokios biologinės ir ideologinės bajorijos ištakos? Kokie buvo bajorai kasdieniniame ir politiniame gyvenime? Koks buvo jų statusas: ar jie naudojosi specialiomis privilegijomis, kiek jų buvo įgyta ir kiek prarasta? Kuo jų gyvensena skyrėsi nuo miestelėnų ir valstiečių? Problemiški yra visi bajorijos raidos aspektai, jų skaičius, socialinė ar juridinė padėtis. Atsakymai į šiuos ir daugelį kitų klausimų pabandysime atsakyti šiame kursiniame darbe.Kol kas negalime pasigirti ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų bei bajorų giminėms, pavienėms iškilioms šio luomo asmenybėms skirtų tyrimų gausa, kuri parodytų ir leistų sulyginti bajorų luomo kasdieninio gyvenimo ypatumus. Apie žmones, kuriuos vadiname bajorais, jų gimines, šeimas, tarnybą, pasaulėjautą, savivoką ir daugybę kitų asmenybę bei jų gyvenamąjį laikotarpį ženklinančių dalykų žinome palyginti nedaug, galima sakyti, kad vis dar nepažįstame jų.Tyrimo problematika - Lietuvių istoriografijoje kasdienybės, viešojo ir privataus gyvenimo samprata, mentaliteto istorijos viduramžiais ir ankstyvaisiais Naujaisiais laikais problemos, pati kaip tyrimo objektas yra nauja. Nėra tokio pobūdžio tyrimų tradicijų. Problema neįprasminta nei teoriškai, nei metodiškai. Galima diskutuoti ir dėl to, kuri sąvoka – „kasdienybė“ ar „viešasis ir privatus gyvenimas“ – galėtų geriau atspindėti pasirinktos problemos esmę. Aivaras Ragauskas, aptardamas XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestiečių gyvenimo tyrimų būklę šiuolaikinėje lietuvių istoriografijoje siūlo lietuvių istorikams rinktis sąvokas „kasdienybė“, „kasdienybės istorija“ (vok. – Alltagsleben, Alltagsgeschichte). Apibūdindamas „kasdienybės“ tyrimo objektą, A. Ragauskas nurodo, kad kasdienybės istorija – visapusiška materialinio ir socialinio žmogaus kasdienybės formų, gyvenimiškojo mikropasaulio, mąstymo ir elgesio stereotipų analizė – yra vienas iš galimų praeities pažinimo būdų, o jos tyrėjai siekia praeitį pažinti per subjektą – žmogų, žmonių grupes, visuomenes. Tyrimo objektas – LDK bajorų kasdienybė ir visuomeninė padėtis XVI – XVII a remiantis bajorų prisimimų knygomis, memuarais ir kt.Tyrimo tikslas – atskleisti LDK bajorų kasdieninio gyvenimo ypatumus ir jų įtaką visuomeninei padėčiai XVI – XVII a.Tyrimo uždaviniai:1) Aptarti bajorų luomą ir jo istoriją XVI – XVII a.;2) Išnagrinėti LDK bajorų kasdieninio bei politinio gyvenimo ypatybes (remiantis šaltinių analize);Tyrimo metodai:1. Mokslinės literatūros analizė;2. Šaltinių analizė (tyrimo šaltinių visumą būtų galima apibūdinti pasakant, kad tai XVI a. žmonių rašyti ir iki mūsų dienų originalų ar nuorašų pavidalu išlikę skirtingos kilmės ir paskirties tekstai: valdovų raštinėse rašyti dokumentai, oficialūs ar privataus pobūdžio pranešimai, kreipimaisi, asmeniniai ir kolektyviniai laiškai, dienoraščiai, kelionių aprašymai, teismuose, muitinėse vestų knygų įrašai, politiniai, publicistiniai, poleminiai ar literatūriniai tekstai ir kita medžiaga, Statutai ir Metrika).Teorinis naujumas. Pirmąkart Lietuvos istoriniame diskurse aptarta LDK bajorų kasdienybės XVI – XVII a. reikšmė, LDK visuomenės švietimo ir kultūros vystymosi erdvėje, atskleista šio luomo praktika, savitumas ir ypatybės.Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, trys dalys: pirmoje – teoriniai metmenys, antrojoje – bendri bruožai apie laikmetį – renesanso ir baroko epochas (XVI – XVII a.) ir kaip jos įtakojo bajorų luomo mąstyseną bei jų kasdienybę, trečiojoje – bajoriškojo pasaulio kasdienybė, išvados, santrauka.