Skaitmeninio archyvinio objekto samprata

Archyvai greta tradicinės formos dokumentų pradeda archyvuoti skaitmeninius išteklius. Todėl svarbu atskleisti skaitmeninių archyvinių objektų sampratą, apžvelgti jų sukūrimo, atrankos ir saugojimo aspektus. Svarbu ištirti mokslinėjė literatūroje bei teisės aktuose pateiktas skaitmeninių objektų apibrėžtis.

Temos aktualumas: Archyvai yra viena svarbiausių kultūros paveldo saugojimo institucijų. Archyvai, siekdami išsaugoti dokumentinį paveldą, atlieką kumuliacinę (kaupimo), mnemotinę (atminties išsaugojimo) bei komunikacinę (informacijos sklaidos) funkcijas. Archyvas – kultūros vertybių, visuomeninės atminties saugotojas. Archyvai renka, ruošia saugojimui, komplektuoja, skaitmenina ir vartotojams pateikia dokumentus, turinčius išliekamąją vertę. Tarp tradicinės formos išteklių archyvai pradeda kaupti ir saugoti skaitmeninius. Atsirandant naujiems objektams, naujoms sąvokoms ir tvarkymo bei saugojimo koncepcijoms svarbu ištirti problemas, su kuriomis susiduria archyvai kaupdami tokius dokumentus bei nustatyti esminius skirtumus, skiriančius tradicinius dokumentus nuo skaitmeninių.

Darbo objektas - skaitmeninis archyvinis objektas. Pateiktos informacijos apžvelgimas apie tokių objektų atrinkimą, jų sukūrimą bei problemas, iškylančias artrenkant ir sukuriant tokius objektus. Darbe taip pat analizuojama skaitmeninių archyvinių objektų svarba šių dienų archyvų veikloje bei paklausumas visuomenėje.

Darbo tikslas – pateikti skaitmeninio archyvinio objekto bei jų atrankos archyviniam išsaugojimui sampratą, apžvelgus:

• Lietuvos Respublikos archyvų įstatymą;
• Elektroninių dokumentų valdymo taikykles;
• Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės;
• Mokslinio tyrimo darbus (disertacijas, mokslines publikacijas);