Informacijos išteklių vadyba organizacijoje X

Darbo aktualumas. Gyvename informaciniame amžiuje, kai svarbu ne gauti informaciją, nes ją gauti labai paprasta, o mokėti atsirinkti. Todėl vis svarbesniu aspektu organizacijos vystymosi etape yra mokėtjimas valdyti informaciją bei jos išteklius, siekiant, jog organizacija būti konkurencinga ir efektyvi. Teorijos nagrinėjimo ištakų žinojimas gali padėti suprasti kam yra reikalinga vadyba organizacijoje bendrai, kas lėmė informacijos išteklių vadybos poreikio atsiradimą. Ji atsirado dėl informacijos apdorojimo ieškos ir pateikimo iškilusių problemų. Didėjant informacijos kiekiams atsirado informacijos vadybos poreikis. Nevykdant vadybos darbuotojai dėjo bereikalingas pastangas į sistemų kūrimą tam, kad būtų efektyviau teikiamos paslaugos (Bryce, 2007). Bėgant laikui didėjo gaunamos informacijos kiekis, todėl keitėsi ir požiūris į ją, nes organizacija yra priversta su ją tvarkytis, ją apdoroti. Pradėjus informaciją priimti kaip išteklių atsirado atskira teorija - informacijos išteklių vadyba (Atkočiūnienė, 2009).

Darbo objektas. Informacijos ištkelių valdymas Vilniaus universiteto Studentų atstovybėje

Darbo tikslas. Ištirti ir aprašyti infromacijos išteklių valdymo lygį pasirinktoje organizacijoje

Darbo uždaviniai.

1. Aprašyti infromacijos išteklių valdymą teoriniu aspektu;
2. Atlikti informacijos išteklių valdymo empirinį tyrimą Vilniaus universiteto Studentų atstovybėje, remiantis pasirinktu informacijos išteklių valdymo modeliu;
3. Išanalizuoti tyrimo rezultatus bei nustatyti esamą informacijos išteklių valdymo lygį tiriamoje organizacijoje;

Naudoti tyrimo metodai. Rašant šį darbą buvo atlikta literatūros analizė, mokslinių straipsnių peržiūra, jų analizė ir lyginimas bei atliktas empirinis tyrimas..... Kursiniame darbe buvo aprašyti gauti duomenys ir darbe pateiktos rekomendacijos bei išvados.

Siekiant kuo tiksliau atskleisti darbo temą ir įgyvendinti išsikeltus uždavinius daugiausiai buvo remtasi užsienio literatūra, straipsniais iš periodinio leidinio Information Resources Management Journal.

Kursiniame darbe siekiama remtis naujausiais moksliniais šaltiniais, norint užtikrinti darbo aktualumą, buvo analizuojami mokslininkai rašantys socialinių tinklų bei socialinių medijų temomis. Darbe analizuojami mokslininkai Atkočiūnienė, Burk, Willard, Skyrme, taip pat analizuojami lietuvių ir užsienio autorių knygos bei publikacijos.

Darbo struktūra. Norint pasiekti iškeltus uždavinius, kursiniame darbe buvo naudojama trijų dalių darbo struktūra.

Pirmoje darbo dalyje daugiausiai dėmesio skiriama informacijos išteklių vadybos sampratai bei aspektams, nagrinėjamos informacijos išteklių vadybos ištakos, samprata bei paaiškinama technologinio aspekto svarba. Antroje darbo dalyje nagrinėjami informacijos išteklių vadybos požiūriai bei modeliai. Išskiriami įvairių mokslininkų požiūriai, aptariami modeliai bei pristatytas Z. Atkočiūnienės ir kt. publikuotas bendrasis informacijos išteklių vadybos modelis.