Medialektų tyrimai tinklaraščių kalba

Šio kursinio darbo tyrimo objektas – lietuviškų tinklaraščių kalba. Darbo tikslas – apibūdinti tinklaraščių kalbą. Uždaviniai, padėsiantys pasiekti šį tikslą:1) apibrėžti medialekto sąvoką ir aptarti svetimųjų kalbų sklaidos medialektuose procesą,2) apibūdinti elektroninės terpės kalbos ypatumus3) charakterizuoti tinklaraščių kalbą,Pagrindinis tyrimo metodas – sociolingvistinė tinklaraščių analizė.Tinklaraščių kalba – tai palyginti nedaug tyrinėta tema. Tokį faktą galima paaiškinti visų pirma tuo, kad tinklaraščio reiškinys pasaulyje, o kartu ir Lietuvoje yra atsiradęs palyginti neseniai. Teigiama, kad pirmasis viešo dienoraščio tipo tinklaraštis atsiradęs 1994 metais, o Lietuvoje tinklaraščių ėmė rastis apie 2000 metus. (Miliūnaitė 2008b: 1) Tik visai neseniai susimąstyta apie tai, jog tinklaraščių kalba skiriasi nuo įprastos rašytinės ar sakytinės kalbos ir dėl to ji verta tapti tyrinėjimo objektu. Apie elektroninės terpės kalbą studiją, pavadintą „Elektroninio diskurso ypatumai kalbos filosofijos kontekste“, yra parašiusi Goda Rumšienė. Joje autorė aptaria įvairias elektroninės kalbos ypatybes ir pabrėžia, jog elektroninis diskursas yra nutolęs nuo kitų kalbos atmainų. Elektroninės kalbos atskirtį suvokęs danų mokslininkas Stigas Hjarvardas 2004 metais veikale „The Globalization of Language. How the Media contribute to the Spread of English and the Emergence of Medialects“ pirmą kartą pavartoja sąvoką „medialektas“, žyminčią medijų kalbą. Rita Miliūnaitė straipsnyje „Tinklaraščių kalbos vieta dabartinės lietuvių kalbos vartosenos schemoje“ pritaria S. Hjarvardo minčiai, jog medialektus galima skirti kaip atskirą kalbos funkcionavimo pavidalą ir teigia, kad šią kalbos formą pagal vartojimo stilių reikia priskirti laisvajai vartosenai. Kitame straipsnyje „Pirmas žvilgsnis į tinklaraščių kalbą“ R. Miliūnaitė gilinasi į tinklaraščių kalbos raišką bei akcentuoja, kad ateityje galima atlikti kur kas nuodugnesnių medialektų tyrimų. Šis kursinis darbas yra tarsi antras mėginimas atidžiau pažvelgti į vieną iš elektroninės terpės dalių − tinklaraščio − kalbos raišką.Kursinį darbą sudaro trys dalys. Kiekvienoje bus stengiamasi įgyvendinti įvade suformuluotus uždavinius. Pirmojoje dalyje „Medialekto apibrėžtis. Svetimųjų kalbų sklaida medialektuose“ bus apibūdinama medialekto sąvoka. Didelis dėmesys bus skiriamas užsienio kalbų plitimo medialektuose procesui apibūdinti. Antrojoje dalyje, pavadintoje „Elektroninio diskurso kalba“, bus apibūdinami interneto atsiradimo paskatinti kalbos pokyčiai. Taip pat bus svarstoma, kuo elektroninio diskurso kalba skiriasi nuo įprastų kalbos atmainų. Trečiojoje – praktinėje – dėstymo dalyje „Tinklaraščių kalbos analizė“ norima atskleisti, kokie ortografiniai ir leksiniai požymiai būdingi tinlaraščių kalbai.