Semantizmų vartosena naujienų portale Delfi

Kalbos kultūra plačiąja prasme yra kalbos taisyklingumas, norminių žodžių ir jų junginių reikšmių vartojimas. (Šukys 2003: 9) Neretai to taisyklingumo nėra paisoma dėl nemokėjimo, taisyklių nežinojimo ar nesugebėjimo atskirti taisyklingo žodžio nuo klaidingo dėl jo išorinio panašumo į taisyklingą lietuvių kalbos žodį. Taip ypač lengvai gali atsitikti su semantizmais, kurie yra žodžiai, pavartoti netinkama reikšme, bet pavartoti tinkama reikšme jie atitinka dabartinės lietuvių kalbos normas (Šukys 2003: 51).Vienas šio darbo šaltinių, iš kurio ir pasirinkti semantizmui tolesniam nagrinėjimui, yra Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau VLKK) 1997 metais patvirtintas Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas (toliau DKKS), kuris yra vienas žinomiausių Kalbos komisijos nutarimų ir už kurio nesilaikymą rizikuojama būti nubaustam pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Sąrašas paskelbtas VLKK tinklalapyje.Kitas svarbus darbo šaltinis buvo savarankiškai susidarytas maždaug 1 milijono apimties tekstynas. Jis kauptas iš naujienų portalo Delfi.lt (toliau Delfi) straipsnių, kurie apėmė beveik trijų savaičių laikotarpį. Naudojantis šiuo itin Lietuvoje populiariu internetiniu portalu kaip šaltiniu ir buvo atliekamas šio kursinio darbo tyrimas. Šis portalas pasirinktas dėl populiarumo ir žinomumo, kaip galimas Lietuvos internetinės žurnalistikos publicistikos tekstų kalbos taisyklingumo tiriamasis objektas.Darbo tema yra semantizmų vartosena Delfi. Darbo objektas – 1997 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudaryto DKKS pateikti semantizmai. Šiame darbe tirti visi 119 DKKS nurodytų žodžių ir junginių reikšmės klaidų atvejai. Šio darbo tikslas – išanalizuoti Delfi pavartotus semantizmus, nustatyti jų vartojimo motyvaciją. Tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai:1. Aptarti teorinę medžiagą apie norminę ir nenorminę leksiką, skolinius ir semantizmų sampratą.2. Pagal pasirinktus kriterijus Delfi išnagrinėti 119 DKKS nurodytų semantizmų.3. Suskirstyti rastus semantizmų vartojimo atvejus pagal jų vartosenos motyvaciją.4. Palyginti ir apibendrinti gautus rezultatus.Temos ištirtumas: Povilas Rudzevičius straipsnyje „Svetimybių vartojimo polinkiai Lietuvių kalbos tekstyne“ (2005) mini ir aptaria esminius svetimybių vartosenos nagrinėjimo Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne (toliau DLKT) atvejus. Didžiausią dėmesį skiria šių atvejų nagrinėjimui bei skirstymui pagal jų motyvaciją, aiškindamas ir argumentuodamas priežastis, dėl kurių atitinkamais atvejais lietuvių kalbos svetimybės gali būti pavartotos motyvuotai. Straipsnyje taip pat rašoma apie DLKT svarbą aprašytam svetimybių vartosenos tyrimui ir skirstymui. Šiame darbe semantizmai analizuoti savarankiškai sudarytame tekstynas iš Delfi straipsnių siekiant turėti naujesnę medžiagą, kuri apimtų 2014 m. (DLKT pateikiami tekstai iki 2009 m.) P. Rudzevičiaus straipsniu bus naudojamasi aptariant motyvuotą ir nemotyvuotą semantizmų vartoseną.Semantizmų vartosena dabartinėje lietuvių kalboje, remiantis tekstynų duomenimis, nėra daug nagrinėta, todėl darbas yra aktualus, naujas. Šiame darbe keliama hipotezė, kad Delfi pasitaiko mažai semantizmų; semantizmai dažniau vartojami motyvuotai nei nemotyvuotai. Darbe naudoti aprašomasis ir lyginamasis metodai.