Mažeikių katalikų bažnyčios

Lietuvoje bažnyčios jau nuo seno yra reikšminga tautos kultūros paveldo dalis – ne tik jų architektūra, bet ir dvasinis-kultūrinis aspektas yra itin svarbus Lietuvos istorijoje. Beveik visas kaimo žmonių gyvenimas siejosi su Bažnyčia (gimimas, vestuvės, mirtis, kalendorinės šventės, galų gale, eiliniai sekmadieniai), ir taip Bažnyčia įsiliejo į kasdienį žmonių gyvenimą ir tradicijas. Bažnyčių svarbą parodo jų kiekis: Lietuvoje, netiksliais duomenimis, yra apie 900 bažnyčių, iš kurių apie 700 – katalikiškos. Bažnyčios Lietuvoje statytos jau nuo seniausių laikų, kuo intensyviai rūpinosi Lietuvos didieji kunigaikščiai; pirmoji pastatyta XIII a. , o XV a. gale Lietuvoje jau stovėjo 109 bažnyčios.

Tačiau ne tik kiekis parodo jų svarbą – jų meninis/stilistinis išpildymas taip pat turi didelę reikšmę. Dažnai sakraliniai pastatai atspindėjo aukščiausią epochos kultūros lygmenį; kaip visiems socialiniams sluoksniams „prieinama“, „populiariausia“ meno forma, sakraliniai pastatai (katalikiškuose kraštuose ypatingai bažnyčios) dažnai pranokdavo kitus tipus tiek savo statybos, konstrukcijų technika, tiek kompozicijos estetiškumu, išraiškos priemonių gausumu, kokybe, bei formų dekoratyvumu. Jie tapo labai svarbiais praeities kultūros reprezentantais, nusipelniusiais rimto tyrinėtojų dėmesio (Jankevičienė, 2007)[1].

Tačiau to tyrinėtojų dėmesio lietuvos bažnyčioms trūksta – Lietuvos bažnyčių paveldas mums vis dar per menkai pažįstamas. Užsienio moksliniuose darbuose apie Lietuvos sakralinę architektūrą užsimenama mažai. Lietuvių autorių „palikimas“ čia kiek gausesnis: Kviklys B. Išleido kelis tomus pavadinimu „Lietuvos bažnyčios.“ (1980), kur aprašomas Lietuvos sakralinis menas. Leidinyje „Lietuvos bažnyčios“ (sud. L. Šinkūnaitė, 2009) aprašomos reikšmingiausios Lietuvos arkikatedros, katedros, vienuolijų ir parapijų bažnyčios. Tais pačiais metais išleista tos pačios menotyrininkės sudarytas iliustruotas žinynas „153 įdomiausios Lietuvos bažnyčios“, kuriame „publikuojami išsamūs bažnyčių aprašymai bei daugiau nei 550 iliustracijų“. Informacijos apie Lietuvos bažnyčias taip pat galime rasti tokiuose leidiniuose kaip „Lietuvos architektūros istorija“ (red. A Lagunavičius, 1994), „Lietuvos bažnyčių menas“ (J. Minkevičius, 1993). Nemažai išleista knygų bei žinynų apie vyskupijų bažnyčias, konkrečių miestų architektūrą, žymiausius Lietuvos sakralinės architektūros objektus: Kauno, Panevėžio architektūrą, Vilniaus šventoves. Mažeikių bažnyčioms čia „pasisekė“ bene mažiausiai: atskiro leidinio jas tyrinėti nėra, o ir straipsnių šia tematika mažoka: bene išsamiausias Mažeikių Švč. Jėzaus širdies bažnyčios aprašymas yra M. Baužienės straipsnyje „Mažeikių bažnyčia – vienas iš daugelio Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotų sakralinių pastatų“; šiek tiek informacijos apie šią bažnyčią galima rasti knygoje „Architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis“ (Kančienė J., Minkevičius J., 1993) bei „Klasikinių tradicijų ir naujųjų tendencijų poveikis 1920 – 1940 m. Lietuvos architektūrai bei žymiausių architektų kūrybai“ (Gūzas E., 1974). Trumpi pristatymai randami Mažeikių miestui skirtuose leidiniuose, abiejų šiame kursiniame darbe nagrinėjamų bažnyčių istorija gana glaustai pristatoma L. Nabažienės kraštotyros darbe „Katalikų bažnyčios Mažeikiuose“. Iš šaltinių kiekio matyti, jog Mažeikių katalikų bažnyčios nagrinėtos pakankamai mažai, jų reikšmė bei vertė Lietuvos sakralinių pastatų kontekste neaiški; tai bandoma atskleisti šiame darbe.

„Mažeikių katalikų bažnyčios“ – kursinis darbas, tyrinėjantis dabartines Mažeikių Romos katalikų bažnyčias, t.y. Basanavičiaus g. 18 esančią Mažeikių Švč. Jėzaus širdies bažnyčią bei Naftininkų g. 13 esančią Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyziečio bažnyčią – jų istorines aplinkybes, architektūrą, stilių, meninę raišką.

Tyrimo objektas – dabartinės Mažeikių katalikų bažnyčios – Mažeikių Švč. Jėzaus širdies bažnyčia bei Šv. Pranciškaus Asyziečio bažnyčia.

Tyrimo tikslas – meniniu-stilistiniu aspektu išanalizuoti Mažeikių katalikų bažnyčių architektūrą bei nustatyti jų vertę Lietuvos sakralinės architektūros kontekste.

Tyrimo uždaviniai:

∙ Pristatyti istorinį Mažeikių katalikų bažnyčių kontekstą

∙ Išanalizuoti Mažeikių Švč. Jėzaus širdies bažnyčios architektūrą, stilistiką

∙ Palyginti Mažeikių Švč. Jėzaus širdies bažnyčią su kitais sakraliniais pastatais Lietuvoje

∙ Išanalizuoti Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyziečio bažnyčios architektūrą, stilistiką

∙ Palyginti Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyziečio bažnyčią su kitais sakraliniais pastatais Lietuvoje

∙ Įvertinti Mažeikių katalikų bažnyčių reikšmę bei meninę vertę Lietuvos sakralinių pastatų kontekste

Pagrindinės sąvokos ir terminai:

Katalikų bažnyčia – krikščionių, Romos Katalikų (pavaldūs popiežiui, Romos vyskupui) maldos namai.

Mažeikiai – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Telšių apskrityje, 46 km į šiaurę nuo Telšių.

[1] Jankevičienė A., Lietuvos Medinės Bažnyčios, Koplyčios ir Varpinės. Monografija. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2007, p. 6