Elektrostimuliacija ir jos prietaisai

Raumenų elektrinis stimuliavimas (RES) - tai audinių ir/ar organų funkcinės būklės
atsigavimas ir/ar stiprinimas impulsine elektros srove. Sis gydymo metodas dažnai tapatinamas su funkcijų elektriniu stimuliavimu (FES), kurio tikslai daug platesni nei RES. Abu gydymo metodai naudojami įvairiose medicinos srityse. Kardiologijoje ir reanimatologijoje RES naudojama širdies ritmui atgauti, pulmonologijoje - kvėpavimo funkcijai skatinti, kosminėje medicinoje RES ir FES dažnai derinama siekiant išvengti nervų ir raumenų sistemos funkcijų sutrikimo dėl ilgalaikės nesvarumo būklės. Audinių ir organų elektrinis stimuliavimas, atliekamas nepažeidžiant odos vientisumo, vadinamas transkutaniniu, o įterpiant elektrodus į audinius ar organus - intraorganiniu arba funkcijų elektriniu stimuliavimu.
RES pirmieji panaudojo prancūzų gydytojai G. Duchene ir P. Bernard. Didžiausias indėlis priklauso P. Bernard, kuris 1950 m. paskelbė biologinių audinių elektrinio stimuliavimo tyrinėjimus ir įdiegė RES į praktinę medicinos veiklą, todėl šie metai laikomi audinių ir organų elektrinio stimuliavimo pradžia. Lietuvoje raumens elektrinį stimuliavimą išpopuliarino doc. R. Kibiša, o funkcijų elektrinį stimuliavimą - akad. J. Brėdikis.