Teismo pareiga motyvuoti sprendimą

Kursinio darbo aktualumas. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą yra viena svarbiausių teisės į teisminę gynybą garantijų. Nors visos teismo sprendimo dalys yra svarbios, griežčiausios teisinės pasekmės kyla būtent dėl trūkumų motyvuojamojoje dalyje, t y. pareigos motyvuoti sprendimą pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareigą motyvuoti sprendimą teismai ne visada vykdo tinkamai, yra svarbu aptarti teismo pareigos motyvuoti sprendimą reikšmę, šios pareigos turinį bei jos nesilaikymo procesines pasekmes.
Kursinio darbo objektas. Šio kursinio darbo objektas yra teismo pareigą motyvuoti sprendimą reglamentuojančios teisės normos bei jų aiškinimas teismų praktikoje. Žodis „sprendimas“ kursiniame darbe vartojamas apibūdinant bet kurį teismo baigiamąjį procesinį sprendimą – iš esmės analizuojama tik teismo pareiga motyvuoti baigiamuosius procesinius sprendimus. Atsižvelgiant į nutarties neskundžiamumą ir reikšmę civilinio proceso eigai, išimtis daroma tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriomis išsprendžiamas kasacinio skundo priimtinumo klausimas, atžvilgiu.
Kursiniu darbu siekiama įgyvendinti šiuos uždavinius:
 pateikti priežasčių, nulemiančių teismo pareigos motyvuoti sprendimą svarbą, analizę;
 pateikti teismo sprendimo motyvuojamajai daliai keliamų reikalavimų analizę;
 aptarti atskirų kategorijų bylų motyvavimo ypatumus;
 aptarti apeliacinės instancijos teismo galimybę sutikti su pirmos instancijos teismo sprendime pateiktais motyvais;
 aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriomis išsprendžiamas kasacinio skundo priimtinumo klausimas, motyvavimo problemas;
 išanalizuoti teismo pareigos motyvuoti sprendimą nesilaikymo procesines pasekmes.
Kursiniame darbe naudojami pagrindiniai tyrimo metodai: analizės, aprašomasis, sisteminis, loginis. Taikant aprašomąjį metodą yra aptariami įstatyme įtvirtinti reikalavimai motyvuojamajai teismo sprendimo daliai, apibūdinamos analizuojamų bylų faktinės aplinkybės. Pasitelkus analizės metodą, siekiama apibūdinti priežastis, nulemiančias teismo pareigos motyvuoti sprendimą svarbą, pateikiamas teismų praktikos vertinimas. Sisteminis metodas buvo naudingas siekiant atskleisti kai kurių įstatymo nuostatų, pvz., sąvokos „sutrumpinti motyvai“, turinį. Taikant loginį metodą yra daromi apibendrinimai ir pateikiamos išvados.
Pagrindiniai šio kursinio darbo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), teisės doktrina (pvz., R. Norkaus monografija „Supaprastintas civilinis procesas“, V. Mikelėno straipsnis „Pareiga motyvuoti teismo sprendimus – viena iš asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą garantijų“) bei Lietuvos teismų praktika. Daugiausiai dėmesio skiriama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir praktikos analizei, žemesnių instancijų teismų praktika naudojama pateikiant netinkamos teismo sprendimo motyvacijos pavyzdžius.