Bausmės paskirtis ir jos įgyvendinimo būdai

Nusikaltimų kontrolė baudžiamuosiuose įstatymuose numatytomis priemonėmis susijusi su baudžiamosios politikos formuojamais tikslais. Iš to seka, jog bausmės institutas, vedamas bausmės tikslų, yra dinamiškas ir turintis nemaža aspektų jo taikymo srityje. Atitinkamai siekiant ne vieno, o kelių bausme įgyvendinamų tikslų realizavimo pati bausmės samprata kartu ir jos funkcijos turi modifikuotis ir prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų, užtikrintų teisės aktais. Toks nevienalypis bausmės suvokimas remiasi istorine įvykių tėkme bei praktinių trūkumų šalinimu. Taigi bėgant laikui buvo suvokta, jog kurios nors vienos idėjos realizavimas tapo neefektyvus ir ja remiantis formuojama nauja, mišri bausmės sąvoka ir iš jo „išplaukiančios“ bausmės funkcijos bei jų tikslai. Bausmės funkcijų realizavimo procesui visuomenėje labai svarbu, kad su teise susijusią informaciją skleidžiantieji išmanytų visuomenės narių psichologiją, jog toji informacija nesukeltų priešingo teisei veiksmo. O nusikaltėliui bausmės skyrimas turi daryti didžiausią poveikį psichikai ir mažiausią kūnui bei jį resocializuoti, kitaip bausmė praranda savo paskirtį.
Kadangi bausmės instituto suvokimas yra visuomenės sąmonės produktas , tai visuomenė ja siekia socialinio teisingumo. Tačiau teisingumas privalo būti įgyvendinamas nešališkai ir turi apimti sąžiningumą bei protingumą, nes neproporcinga visuomenės nuomonė negali tikslingai jo atskleisti, o juo labiau jo vykdyti, kadangi tokia veikla būtų pakartojamas nusikaltimas, bet ne pasiekiama bausmės tikslų.
Darbe naudojama bausmės sąvoka atskleidžiama kriminalinės bausmės kontekste. Tačiau toks sąvokos pasirinkimas savaime nereiškia, jog bausmė yra arba gali būti tik kriminalinė.
Darbe naudojamos sąvokos „funkcija“ ir „paskirtis“ suvokiamas kaip lygiagrečios.
Darbe laikomasi pozicijos, jog apsiriboti naujo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau darbe – LR BK) 41 str. 2 d. įvardintomis bausmės paskirtimis negalima, todėl pasirinkta laikyti, jog universalios bausmės funkcijos yra dvi, į kurias įeinantys tikslai apima visas LR BK 41 str. 2 d. įvardintas bausmės paskirtis, išskyrus teisingumo principo įgyvendinimą, kuris nagrinėjamas atskirai.

Darbo tikslas – pasitelkiant visuomenėje vyraujantį kriminalinės bausmės suvokimą, užsienio šalių faktinius ir bausmės funkcijų vertinimo bei Europos sąjungos baudžiamosios politikos įtakos praktinius pavyzdžius, atskleisti kriminalinės bausmės funkcijas ir tikslus, siekiamus įgyvendinti Lietuvoje. Naudojantis iš dalies filosofiniu požiūriu, į kriminalinės bausmės įtaką visuomenei bei nusikaltėliui, kartu ir formuojama užsienio šalių bei Lietuvos teismų praktika, atskleisti kriminaline bausme siektinų tikslų įgyvendinimo būdus Lietuvoje.
Darbo objektas – kriminalinė bausmė, išreiškiama per funkcijas ir jomis siektinų tikslų įgyvendinimą.

Darbo uždaviniai:
1) išnagrinėti bausmės sampratą Lietuvoje ir ją įtakojančių bausmės funkcijų atsiradimo priežastis;
2) išanalizuoti bausme siekiamo poveikio įtaką visuomenei ir nusikaltėliui;
3) išnagrinėti socialinio teisingumo ir teisingumo proporciją bausmės įgyvendinime.

Darbe naudojami metodai:
1) istorinis metodas taikytas atskleidžiant bausmės sampratos formavimosi ir jos funkcijų kitimą ir būtinybę pasikeisti;
2) sisteminės analizės metodas taikytas atskleidžiant bausmės sampratos teorinį suvokimą bei jos praktinį suvokimą Lietuvoje ir kartu bausme įgyvendinamų funkcijų tikslus;
3) loginis metodas taikytinas nagrinėjant bausmės tikslų įtaką visuomenei ir nusikaltėliui bei socialinio teisingumo reikalavimą;
4) lyginamasis metodas taikytinas lyginant skirtingų laikotarpių bausmės funkcijas ir bausmės sampratas naujame LR BK ir senajame LR BK;
5) apibendrinimo metodas taikytinas darant išvadas ir šaltinių autorių mintis gretinant savo pasirinktai pozicijai palaikyti.