Vaistai (širdies,diuretikai)

• III klasė – K+ kanalų blokatoriai (prailgina 3 repoliarizacijos fazę): amiodaronas, sotalolis, Bretylis. Amiodaronas

Amiodaronas- kaupiasi. Struktūrinis tiroksino analogas, todėl gali sukelt skydliaukės pažeidimas

Veikimo mechanizmas

Amjodaronas stipriai blokuoja kalio kanalus, truputį – greituosius natrio kanalus ir kalcio kanalus, vidutiniškai – alfa ir beta adrenoreceptorius.

Antiaritmininės savybės

Prailgina trečiąją veikimo potencialo fazę širdies laidžiosios sistemos ląstelėse, daugiausia dėl kalio srovės susilpnėjimo .Mažina sinusinio mazgo automatizmą, todėl pasireiškia bradikardija, kurios neveikia atropinas.Nekonkurenciniu būdu slopina alfa adrenoreceptorius ir beta adrenoreceptorius.Mažina sinoatrialinį, prieširdinį ir atrioventrikulinio mazgo laidumą (šis poveikis stipresnis, kuomet širdis susitraukinėja dažnai).Nekeičia laidumo skilveliuose.Prailgina refrakterinį laiką ir mažina miokardo dirglumą prieširdžiuose, atrioventrikuliniame mazge ir skilveliuose.Mažina laidumą ir prailgina refrakterinį laiką papildomuose atrioventrikuliniuose pluoštuose.

Vartojimo indikacijos

Amiodaroną patvirtintas skirti esant pavojingoms ir pasikartojančioms skilvelinėms aritmijoms, tokioms kaip, skilvelių virpėjimas arba skilvelinė tachikardija. Amiodaronas taip pat dažnai vartojamas prieširdžių virpėjimui gydyti.gali būti vartojamas sinusiniam ritmui palaikyti pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, kairiojo skilvelio sistoline disfunkcija, kairiojo skilvelio hipertrofija, arba kai nustatytas vaistams atsparus simptominis prieširdžių virpėjimas. Amiodaronas yra pirmasis pasirinkimas esant persistuojančiam skilvelių virpėjimui arba skilvelinei tachikardijai, kuri yra atspari kitiems vaistams, įskaitant epinefriną. Amiodaronas gali būti vartojamas lidokainui atspariai skilvelinei tachikardijai arba skilvelių virpėjimui gydyti po ūminio miokardo infarkto, taip pat pacientams, kuriems implantuotas kardioverteris-defibriliatorius, tačiau dažnai kartojasi skilvelinės tachikardijos epizodai. Į veną leidžiamas vaistas taip pat skirtas gydyti supraventrikulinėms tachikardijoms, dažniausiai prieširdžių virpėjimui.

Farmakokinatika

• Absorbcija-Po injekcijos į veną greitai susidaro didžiausia amjodarono koncentracija serume. Vėlesnis greitas amjodarono koncentracijos serume mažėjimas labiausiai priklauso nuo vaistinio preparato pasiskirstymo į periferinius audinius.
• Biologinis pasisavinimas- Priklausomai nuo individualių organizmo savybių išgerto amjodarono biologinis pasisavinimas - 30-80 % (vidutiniškai apie 50 %)
• Pasiskirstymas-Amjodarono pasiskirstymo tūris – 40‑130 l//kg. Didžiausia amjodarono koncentracija širdies raumenyje po injekcijos į veną susidaro per kelias minutes, jo koncentracija širdies raumenyje būna didesnė negu plazmoje.
• Biotransformacija- Į veną pavartotas amjodaronas metabolizuojamas ir išskiriamas taip kaip išgertas. • Eliminacija- Amjodaronas su tulžimi patenka į išmatas ir išsiskiria su šlapimu. Amjodaronas beveik visas metabolizuojamas, todėl jo nepakitusio kiekis išmatose ir tulžyje būna nereikšmingas. Amjodarono vidutinis

pusinės eliminacijos laikas, pavartojus vieną dozę, yra 3,2‑20,7 val., o vartojant ilgai – labai ilgas, t. y. 13‑103 paros (vidutiniškai 53 24).

• Nieštumas- Amjodarono patenka per placentos barjerą į vaisių ir (žindymo laikotarpiu) išsiskiria su motinos pienu. Hemodializės ir peritoninės dializės metu šio vaistinio preparato nepasišalina.

Nerekomenduojama vartoti kartu su:

• Kalio sumažėjimą galinčiais sukelti stimuliuojamojo poveikio vidurius laisvinančiais vaistais; • Vaistais galinčiais sukelti retą širdies ritmą: kalcio kanalų blokatoriai);
• Vaistais nuo maliarijos;
• Fluorchinolonais

Vaistai, kuriuos vartoti reikia atsargiai kartu su amiodaronu:

− Kalio kiekį kraujyje mažinančiais vaistais;

− Sisteminio poveikio kortikosteroidais;

− Į veną leidžiamu amfotericinas B;

− Klaritromicinas;

− Bnedrieji anestetikai ir didelės deguonies dozės, naudojamos operacijų metu.

Nepageidaujamas poveikis širdžiai: gali pakenkti sinusiam ritmui bei laidumui ir gali sukelti bradikardiją. Nepageidaujamas poveikis akims: ragenos mikrodepozitai (iki 98 proc.), atsirasti ragenos drumstys, blakstienų arba antakių slinkimas, fotojautrumas, skotoma, geltonosios dėmės degeneracija ir regos nervo neuropatija arba neuritas. Simetriniai mikrodepoztai ragenos epitelyje, esančiame prieš Baumano membraną.

Nepageidaujamas poveikis plaučiams: nustatyta, kad plaučių pažeidimas vartojantiems amiodaroną, yra tris kartus dažnesnis nei jo nevartojantiems. Tyrimo metu pastebėta, jog rizika buvo didesnė vyrams (beveik iki 40 proc. padidėjusi palyginus su moterimis), vyresnio amžiaus pacientams ir tiems, kurie serga lėtine obstrukcine plaučių arba inkstų liga.

Nepageidaujamas poveikis kepenims: maždaug 25 proc. pacientų, vartojusių amiodaroną, pasireiškia laikinas asimptominis aminotransferazių lygio padidėjimas kraujo serume. Simptominis hepatitas, kepenų cirozė ir nepakankamumas yra retesnės komplikacijos, kuriomis serga mažiau kaip 3 proc. pacientų, ilgai gydomų amiodaronu. Hepatitas, atsirandantis dėl intraveninės amiodarono infuzijos, yra labai retas ir diagnozuoti tik 34 atvejai, iš kurių šeši, aprašyti literatūroje

Nepageidaujamas poveikis odai: dažniausiai pasireiškia fotosensityvumas. Odos pažeidimai dažniausiai atsiranda po mažiausiai keturių gydymo mėnesių, kai minimali kumuliacinė vaisto dozė yra 40 g. Paprastai būna eriteminiai arba egzeminiai odos pokyčiai saulės paveiktose vietose, t. y. rankose, veide ir kakle. Taip pat aprašyti reti toksinės epidermio nekrolizės, eksfoliacinio dermatito, vaskulito, poliserozito, buliozinės dermatozės ir pustulinės žvynelinės atvejai.

Nepageidaujamas poveikis skydliaukei: skydliaukės veiklos sutrikimai pasireiškia iki 14–18 proc. pacientų, kurie amiodaronu gydomi ilgą laiką. Vartojant amiodaroną, gali pasireikšti tiek lengvas skydliaukės funkcijos sutrikimas, tiek ryški tireotoksikozė arba hipotireozė

Amiodarono sukelta tireotoksikozė dažnesnė jodo stygiaus vietovėse.

Kontraindikacijos

- Padidėjęs jautrumas amjodarono hidrochloridui, jodui arba bet kuriai pagalbinei medžiagai. - Sinusinė bradikardija, sinoatrialinė blokada.

- Sinusinio mazgo silpnumo sindromas (sinusinio mazgo veiklos sustojimo pavojus).

- Atrioventrikulinė širdies blokada, išskyrus atvejus, kai implantuotas širdies elektrostimuliatorius. - Skydliaukės funkcijos sutrikimas (vartojant amjodarono jis gali pasunkėti).

- Nėštumo laikotarpis (išskyrus neabejotinai būtinus atvejus).

- Žindymo laikotarpis.

- Derinimas su vaistiniais preparatais, galinčiais sukelti polimorfinę skilvelinę paroksizminę tachikardiją