„ALTORIŲ ŠEŠĖLY” kiekvieno skyriaus konspektas

14 sk.

Nauji Vasario kambariokai žiūri į jį iš aukšto su nepasitikėjimu. Šie lenkai dažnai šmeižia lietuvius, tyčiojasi iš jo. Kartais net iš lietuvių kalbos, dainų, spaudos, tai, kas Vasariui brangu. Jis nesistengia atsikirsti, tyli, apsimeta ramus. Vasaris guodžiasi tuo, kad vietoj reikiamos medžiagos jis slaptai skaito jam įdomią literatūrą. Kartais taip pat guodžiasi Liucės prisiminimais, ypač kai draugai šaiposi, jog jis niekada nepatirs moterų pavojaus. Pats jaučia savo jausmų ir svajonių nesuderinimą su kunigyste. Trečiame kurse mokslas labiau dvasiškas, tačiau taip pat sudėtingas, ypač moralinės pamokos. Ir pačiam Vasariui tenka nagrinėti mokytojo duotą kazusą. Vėliau nagrinėdamas, kokią įtaką padarė jam moralinė teologija, pastebėjo, kad ji buvo nežymi. Pagilino saviugdymą, analizę. Bet taip ir niekad nerado savo sąžinėje ribos tarp nuodėmės ir nenuodėmės. Tais mokslo metais Vasaris jaučiasi itin nelaimingas: jaučia kažkokią tuštumą, dėl naujų mokslų nėra laiko, sustingsta draugijos „Šviesos” veikimas.

Papildomos citatos

„Tautinė kova tiek lenkus, tiek lietuvius darydavo egoistus ir net kietaširdžius."