Jono Aisčio asmenybė

Tikroji pavardė Aleksandravičius.

1946 m. persikėlė gyventi į JAV. Iš pradžių dirbo Marianapolio kolegijoje, dėstė lietuvių, prancūzų ir ispanų kalbas. 1952 m. persikėlė į Niujorką ir dirbo Laisvosios Europos komitete, rengė okupuotos Lietuvos laikraščių ir knygų analitines apžvalgas. Nuo 1958 m. dirbo JAV Kongreso bibliotekoje Vašingtone.

Pirmąjį išeivijoje išleistą eilėraščių rinkinį „Be tėvynės brangios“ poetas (1942) pasirašė Jono Aisčio slapyvardžiu.

Aistis kuria lyrinį, eleginį eilėraštį, kuriame dominuoja lyrinio subjekto skausmas ir kančia. Jono poetinis pasaulis – tai tuščia vieta, kurios centre, kaip išbujojęs jurginas – atvira žaizda. Jo eilėraščiuose ryški ir distancija, ironija išsakomam jausmui. Poeto nuomone poezija kuriama ne tik iš jausmų, bet ir iš žodžių, išgyvenimo nuoširdumą papildo poetinė meistrystė. Neretai kalba apie kūrybinę kančią, nesėkmę. Distancija kuriama pasitelkiant spektaklio logiką: kokia nors istorija, situacija pateikiama kaip tikra, o paskui parodoma, kad........