Sensorikos įvadas

Spontaninis (foninis) aktyvumas - receptorius, neveikiamas dirgikliais, bet sugeneruoja veikimo potencialus. To reikia tam, kad padidėtų receptoriaus jautrumas. Ląstelė pereina į depoliarizuotą būseną, todėl padidėja ląstelės jautrumas, nes reikia mažesnio stimulo, kad sukeltų reakciją. Spontaninis aktyvumas leidžia ląstelei reaguoti į dirgiklio intensyvėjimą arba intensyvumo mažėjimą, taigi ta pati ląstelė reguoja į du veiksnius. Tai kainuoja energijos, bet kainuoja jos mažiau, nei išlaikyti dvi ląsteles, atliekančias skirtingas fcijas.

Recepcinis laukas - visi sensoriniai receptoriai, galintys paveikti tiriamo neurono aktyvumą. Vykstant pirminių sensorinių neuronų dirginimui, antriniais sensoriniais neuronais gali eiti keli signalai į smegenis. Bet apjungiant pirminius sensorinius neuronus, visi jie susieina į vieną antrinį sensorinį neuroną, taigi neina atskirti pojūčių, nes į smegenis eina vienas signalas.

Slenkstis - stimulo intensyvumas, kuriam esant stimulas išskiriamas iš kitų to paties modalumo stimulų bent pusėje visų atvejų. Sleksčiai skirstomi į:

• receptorinį (fiziologinis)
• jutiminį (elgseninis)