Konspektas lietuvių kalbos valstybiniam egzaminui

KRISTIJONAS DONELAITIS (18 a.)

• XVIII a. stiprėja germanizacija, tačiau ir raginimai ginti lietuvių kalbos teises, domėtis bendruomenės papročiais, liaudies kūryba.
• Įsivyrauja pietizmas (liuteronybės atmaina), kuris apibrėžia doro gyvenimo principus: daug dirbti, kukliai ir saikingai gyventi, pasitikėti Dievo valia.
• XVIII a. Apšvietos epochos poetas, teologas, Tolminkiemio parapijos pastorius, gyvenęs ir kūręs Mažojoje Lietuvoje.
• Mokėjo daugybę kalbų, visą gyvenimą sunkiai dirbo visus ūkio darbus, pastatė mūrinę bažnyčią, namus pastorių našlėms.
• Vokiškai parašytame eilėraštyje suformulavo krikščioniško gyvenimo nuostatą: „Kiekvienam daryti gera/ Savo darbu ir žodžiu...“.
• Rūpinosi lietuvybės išsaugojimu, skatino valstiečius išlikti dorais lietuviais, „neužmiršti lietuvių kalbos vokiškame krašte“.
• Yra sukūręs pasakėčių, vokiškų eilėraščių, tačiau svarbiausias jo kūrinys – keturių dalių epinė didaktinė poema „Metai“.

Poema „Metai“

• Pasakojimas sueiliuotas antikiniams epams būdinga eilėdara – hegzametru.
• Vaizduojama Mažosios Lietuvos būrų buitis ir žemdirbių kultūrai būdinga pasaulėjauta, Vyžlaukio valsčiaus lietuvių baudžiauninkų kasdienybė: darbai, papročiai, santykiai su ponais ir kitataučiais.
• Būrai skirstomi į „viežlybuosius“ (darbščius, dievobaimingus) ir „nenaudėlius“, paklūstančius prigimties impulsams, o ne bendruomenės taisyklėms.
• Kukliai gyvendamas ir daug dirbdamas žmogus pritampa prie dieviškojo gamtos pasaulio. Jam nevalia pažeisti šią dieviškąją tvarką.
• Amoraliausi kūrinio veikėjai – jokio darbo nedirbantys, nesaikingai gyvenantys ponai kurie nutolsta nuo Dievo, griauna jo nustatytą tvarką.
• Arčiausia dieviškojo idealo – daug vargstantys, dievobaimingi būrai.
• Darbas – viena svarbiausių amžinųjų vertybių. Tai darnios bendruomenės kasdienio gyvenimo pagrindas. Kūrinyje rūsčiai smerkiamas „nenaudėlis“ Slunkius, kuris vis apgailestauja, kad baigėsi žiema, „viežlybiems“ būrams dirbant miega ir didžiuojasi savo tinginyste.
• Žmonės iš prigimties lygūs. Geresnė socialinė padėtis nelemia aukštesnės moralės (ponų dvaras – ydų šaltinis, o būrai, nors ir vargsta, yra doresni).
• Būrai didžiuojasi savo tautiniais papročiais, kalba, nacionaliniais valgiais.
• Tautiškumas siejamas su moraliniu tvirtumu – „viežlybumas“ iškeliamas kaip būtina sąlyga lietuvių bendruomenei išlikti, tautą naikinančiai germanizacijai pasipriešinti. Tik dorai gyvendami būrai gali išsaugoti tautiškumo pagrindus.