Baltų kilmė ir ploto ribos. Vardo etimologija.

2 psl. / 1274 žod.

Ištrauka

Baltų vardas nėra vienareikšmis – šiuo metu jis gana plačiai vartojamas bent trimis reikšmėmis. 1. Filologijoje, taip pat dažniausiai archeologijoje, istorijoje, etnografijoje, baltais dabar paprastai vadinama grupė ind. genčių ir tautų, gyvenusių ar gyvenančių Baltijos j. pietryčių ir rytų pakraštyje ir kalbėjusių ar kalbančių giminingomis kalbomis ar tarmėmis, kurios sudaro atskirą ind. k. šeimos šaką. Į šią tautų bei genčių grupę įeina: liet., latv., prūs., kurš., žiemgaliai, sėliai, jotving. Skiriami vakarų baltai – prūs., jotv., ir rytų baltai – liet., latv., kurš., žiemg., sėliai. 2. Geogafijoje baltais kartais vadinamos visos tautos, gyvenančios aplink Baltijos j. (net ir suomiai ir estai). 3. Apie 19a. vid.buvusios Livonijos terit.gyvenę vok.kolonistai ėmė vadinti save baltais, o savo kalbą– baltų vokiečių kalba.


Turinys

  • Baltų vardo reikšmė
  • Ploto ribos
  • Kalbininkų ir tyrinėtojų iškelti vardo klausimai
  • Vardo etimologija

Reziumė

Autorius
nifirtiti
Tipas
Konspektas
Dalykas
Kalbų studijos
Kaina
€1.67
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Vas 25, 2019
Publikuotas
2006 m.
Apimtis
2 psl.

Susiję darbai