Animacijos egzaminas (pasiruošimas)

Animacija – tai optinė iliuzija, kuri sukuria tęstinio judesio vaizdą. Tai meno ir technikos sąveika.

Simuliacija – objektų judesiasiai kuriami pasitelkiant matematinius modelius, norint dėsningai sugeneruoti objektų judesius (pvz. ugnis, vanduo, dūmai ir kt). Tokį animavimą lengvinantį metodą nėra priimta laikyti animacija.

Žanras – vienetas, kuriuo meno kūriniai skirstomi pagal sandaros ypatybes. Tai terminas, kuris nurodo atsikartojančius elementus naratyve. Žanras reiškia „rūšis“. Seniausias žanro atitikmuo randamas 300 metų pr. Kr.

Naratyvas – tai komunikacijos būdas. Tai pasakojimas, turintis struktūrą – pradžią, vidurį ir pabaigą. Sėkmingui naratyvui (tiksliau - auditorijai) paprastai būtini trys elementai – susipažindinimas su aplinka, konfliktas ir rezoliucija. Filmuose naratyvas skirstomas į 4 bazines strukūras: linijinis, epizodinis, asociatyvus ir ratinis.

Filmas, turintis linijinų pasakojimą, yra laikomas klasikiniu holivudiniu naratymu, kurį išvystė JAV kino industrija. Šiais laikais tai yra dominuojanti kino pasakojimo forma. Dažnai laikomas vienintelis priimtinas filmo pasakojimo formatas. Klasikinio Holivudo taisyklės: Kine naudojamas tik linijinis naratyvas. Vienintelis leidžiamas nelinijinio naratyvo elementas yra prisiminimai (flashbacks).

ANIMACIJA NĖRA ŽANRAS.

Protagonistas – pagr. pasakojimo personažas, herojus, asmuo, kuriam žiūrovai jaučia empatiją.

Antagonistas – pagr. protagonisto priešininkas, trukdantis pasiekti iškeltą tikslą.

Konfliktas – priešiškumas tarp pasakojimo jėgų.

Katalizatorius – elementas, pakeitęs ekvilibriumą į disekvilibriumą.

Rezoliucija – išvada.

Tikslinė audotorija – tai specifinė grupė žmonių, kuriuos norima sudominti sukurto kino produktu.