Apsauga nuo žalingo mikroorganizmų poveikio

Skiepai gaminami:

1. iš negyvų mikroorganizmų (todėl žuvęs patogenas nesukelia ligos, bet antigenus atpažinę B ir T limfocitai pradeda imuninį atsaką);
2. iš gyvų patogenų (tačiau patogenas yra susilpnintas, kad negalėtų sukelti ligos, o tik imuninę reakciją);
3. iš pakeistų toksinų (tokiems skiepams naudojamos bakterijų išskiriamos nuodingosios medžiagos, jos skatina gamintis antikūnus, todėl nerizikuojama, kad patogenas sukels ligą).

Skiepai neturi sukelti daug nepageidaujamų veiksnių, tačiau kartais nepavyksta to išvengti. Yra sukeliami vietiniai uždegimai, bet jie nesunkūs, kur kas lengvesni negu ligos, nuo kurių skiepijama.

Lietuvoje vaikai profilaktiškai skiepijami nuo dvylikos pavojingiausių infekcinių ligų. Skiepijama įvairiomis vakcinomis, dalis jų kompleksinės, tai yra nuo kelių ligų. Pavyzdžiui, MMR vakcina sukuria imunitetą tymams, raudonukei ir kiaulytei. Ankščiau Lietuvoje nuo infekcinių ligų mirdavo tūkstančiai žmonių, daugiausia vaikų. Maždaug prieš 50 metų pradėjus masiškai skiepyti vaikus, sergamumas ir mirtingumas ėmė mažėti. Dabar kai kurių ligų atvejai labai reti, o poliomielito visai neužfiksuojama. Bet tai nereiškia, kad galima nesiskiepyti, nes ligos sukėlėjai plinta ir kitose šalyse, tad keliaujantys žmonės gali jų parsivežti. Dėl to liga gali vėl pratrūkti, nes populiacija, kurioje yra daug neskiepytų individų, – puiki terpė plisti patogeniniams organizmams.