Oda ir jos sandara

Rūpindamiesi išsaugoti šio sluoksnio gyvybingumą, išsaugosime sveiką odą. Su derma jį susieja ypatinga struktūra - pamatinė membrana sudaryta iš elastino ir kolageno skaidulų. Tai labai svarbus darinys, kuris tartum filtras sulaiko stambiąsias molekules ir sujungia dermą su epidermiu.

Mokslininkai mano, kad epidermis per pamatinę membraną gali daryti poveikį dermos ląstelėms. Manoma, kad jis gali priversti ląsteles pagreitinti arba sulėtinti įvairių medžiagų sintezę. Būtent šį nepaprastą gebėjimą jautriai reaguoti į pokyčius ir daryti įtaką pagrindiniams fiziologiniams procesams mes ir naudojame kurdami kosmetikos priemones. Pamatinę membraną dengia užuomazginis sluoksnis, kurį sudaro nuolat besidalijančios gemalinės ląstelės, užtikrinančios odos atsinaujinimą. Tarp gemalinių ląstelių išsidėsčiusios stambiosios dendritinės ląstelės - melanocitai ir Langerhanso ląstelės. Melanocitai gamina pigmento melanino granules. Šis pigmentas suteikia odai tam tikrą atspalvį - nuo aukso iki tamsaus arba net juodo atspalvio. Melaninas gaminasi melanocitų protoplazmoje, veikiant fermentui tirozinazei, kurios aktyvumas priklauso nuo vario jonų, vit C. kiekio, oksiduojant tiroziną. Tuo tarpu Langerhanso ląstelės atlieka „saugos tarnybos" vaidmenį: jos apsaugo nuo visų bandymų įsibrauti į įprastą ląstelių gyvenimą.

DYGLIUOTASIS sluoksnis

Virš pamatinio yra dygliuotasis sluoksnis, susidedantis iš 5-10 eilių, daugiakampės formos ląstelių su branduoliais. Raginį sluoksnį jos pasiekia per 20 dienų,jau pasikeitusios. Protoplazminės ląstelių ataugos (dygliai) sudaro protoplazminius tiltelius, o tarpląsteliniuose plyšiuose cirkuliuoja limfa kuri atneša maisto medžiagų. Šiame ir pamatiniame sluoksniuose yra Langerhanso ląstelių.kurios gali fagocituoti imuninius kompleksus,antigenus.