Skrandžio sekrecinės funkcijos sutrikimai

Skrandžio sulčių sudedamosios dalys yra šios: druskos rūgštis, chloridai, gleivės, proteoliziniai fermentai ir vidinis antianeminis faktorius. Skrandžio sekrėcinė funkcija sutrinka dėl skrandžio liaukų pažeidimo (hipertrofijos, atrofijos. pašalinimo) arba pakitus jų funkciniam aktyvumui. Skrandžio liaukų funkcnį aktyvumą didina padidėjęs klajoklio nervo tonusas, o dirginant nn .splanchnici daugėja šarminio sekreto, kuriame gausu gleivių ir mažai pepsino.
Skrandžio sekrecijos sutrikimai gali pasireikšti hipo- arba hipersekrecija, t.y. būklėmis, kai skrandžio sulčių poreikis neatitinka jų sekrecijos. Sekrecijos sutrikimams būdingi ne tik kiekybiniai, bet ir kokybiniai pokyčiai: padidėjęs rūgštingumas- hiperaciditas (gr. hyper- ant, virš, acidum- rūgštis), sumažėjęs rūgštingumas- hipoaciditas (gr. hypo- apačioje po, žemiau, acidum- rūgštis), laisvos druskos rūgšties (arba rūgštingumo) nebuvimas- achlorhidrija (gr. a- nebuvimas, chloricum- druskos rūgštis), anaciditas (gr. an- nebuvimas, acidum- rūgštis). Kokybiniai pakitimai liečia ir skrandžio sulčių virškinamąjį aktyvumą. Būklė, kai skrandžio liaukos neišskiria ne tik druskos rūgšties, bet ir fermentų, vadinama achilija (gr. a- nebuvimas, chylos- sultys).